„Šį kartą Kaune apsistojau šešioms dienoms. Per tą laiką Čiurlionio muziejų spėjau aplankyti tris kartus“, – teigia Yumiko Nunokawa, rugsėjį Kauno technologijos universitete (KTU) apgynusi disertaciją apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. 12 pusę paros trunkančių skrydžių iš Tokijo į Vilnių, dveji metai, praleisti Kaune, kelionės po M. K. Čiurlionio gyvenimo vietas – tyrėjos aistra lietuvių genijaus kūrybai pakeitė Yumiko gyvenimą.
„Man nuolatos trūksta jo paveikslų – M. K. Čiurlionio kūryba mane įkvepia“, – kalba Y. Nunokawa, prisipažindama, kad dabar, kai doktorantūros studijos baigtos, reikės ieškoti naujų kelių moksliniam darbui tęsti.
Šiaulių miesto meras pasveikino garbingą jubiliejų pasitikusią šiaulietę Barborą Junokienę. Iš pirmo žvilgsnio nė nepagalvotum, kad šis ruduo senolei jau šimtasis ir ji tapo viena vyriausių miesto gyventojų. Ilgaamžė ragina gyvenime vadovautis tik pozityviais dalykais.
Šiuolaikinė lietuvių literatūra nuolat pulsuoja naujovėmis. Jomis besidomintys alytiškiai rudens pradžioje nekantravo sužinoti, kokias literatūrines asmenybes šiais metais Alytaus mieste pristatys Jurgio Kunčino viešoji biblioteka. Rugsėjo viduryje čia startavusiame tęstiniame renginių cikle „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ pristatytas pirmasis literatūrinis įvykis – susitikimas su jaunu rašytoju Povilu Šklėrium. Svečią kalbino literatūros kritikė Neringa Butnoriūtė, literatūrinius pašnekesius papildė Dovilės Dimšaitės vokalas ir muzika.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su krepšininku Jonu Valančiūnu, tapusiu naujuoju kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriumi. Šalies vadovė J. Valančiūnui įteikė kampanijos simbolį – trispalvio skėčio ženkliuką.
Rugsėjo 11-osios vakarą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka buvo kaip niekada pilna – čia vyko diskusija „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“, skirta iškilmingai paminėti žymaus lietuvių poeto, literatūros tyrinėtojo, Nacionalinės premijos laureato, Merkelio Račkausko anūko T. Venclovos 80-ties metų jubiliejų ir apžvelgti jo indėlį į kultūrą šiuolaikinio žmogaus pasaulėžiūros akivaizdoje bei kūrinių svarbą.
Lapėse gyvenanti Bronė Lenkaitienė – beveik Lietuvos valstybės vienmetė. Vakar jai sukako šimtas metų. Senolę pasveikino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Lapių seniūnijos, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovai, gydantys medikai.
Neseniai sutiktas buvęs mažeikiškis, populiariosios muzikos mėgėjams žinomas dainininkas Tomas Bagdonavičius, išgarsėjęs gyvendamas užsienyje, suintrigavo pasakydamas, jog ruošiasi grįžti į Lietuvą ir čia tęsti koncertinę veiklą, tad „Būdas žemaičių“ pasidomėjo jo planais, mintimis ir idėjomis.
Vienas šių metų „Mototurizmo ralio“ perlų – partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, gyvenantis Kasčiūnų kaime Varėnos raj., šalia Merkio. Šis žmogus – gyvas liudijimas, įdomiai ir jausmingai pasakojantis apie tai, kas pietų Lietuvoje dėjosi atėjus sovietų kariams. Ir kokios priežastys šį jaunuolį iš neturtingos šeimos 1944 m. pastūmėjo duoti partizano priesaiką.
Krepšininkas Lukas Gužauskas, šių metų Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse su Lietuvos rinktine iškovojęs aukso medalį – taip pat ir Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) studentas. Sėkmingai baigęs studijas KTU, L. Gužauskas taptų pirmuoju kurčiuoju Lietuvos istorijoje, įgijusiu programų sistemų bakalauro laipsnį. „Labai stengiuosi gerai mokytis, o studijuodamas net sukūriau naujus gestų ženklus“, – džiaugėsi vaikinas, laisvalaikiu mėgstantis čiuožti snieglente, banglente, lipti į kalnus ir keliauti.
Austėja Kuodytė šiuo metu yra tiek universiteto, tiek profesinės mokyklos studentė ‒ čia mergina mokosi mechatronikos. „Studijos skirtingose mokymosi įstaigose viena kitą papildo: vienur ‒ daugiau teorijos ir projektavimo, kitur ‒ realiai susipažįstu su įrengimais, išbandau jų valdymą praktiškai. Taip tikrai lengviau mokytis ‒ tobulėju visapusiškai“, ‒ pasakoja studijas ir mokymąsi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre derinanti Austėja.
Lietuvoje apie judėjimo, kvėpavimo pratimų, masažo svarbą gydant ligas žinota jau seniai ir šiuo metu gydomoji kūno kultūra (kineziterapija) taikoma ligų profilaktikai, gydymui, reabilitacijai. 
Valstiečių-žaliųjų vado Ramūno Karbauskio susirūpinimą girą vartojančiais vaikais sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga suskubo paneigti iš karto po to, kai pasigirdo kritikos strėlės.
Vytautas Šiškauskas – populiarus ir mylimas šlageriais tapusių dainų atlikėjas, kompozitorius, į kurio koncertus susirenka pilnut pilnutėlės salės ištikimų jo talento gerbėjų. „Muzika ir daina mane lydi nuo pat mažų dienų, tai – mano gyvenimas, meilė. Gerbiu savo klausytoją, dainuoju ir kuriu jam. Atlikėjui visada smagu matyti salėje besišypsančius šviesius žmonių veidus, jų palaikymą“, – sako dainininkas.
Liepos 29 d. Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro salėje įvyko antrasis ciklo „Prijaukinti vakarai“ renginys – susitikimas su rašytoja Sara Poisson „(Ne) jaukus kūnas. (Ne) jauki kalba“, kuriame kalbėta ir apie naujausią jos knygą „Grožio mašina“
Gopalas Michailovskis – vilnietis, L
Penktadienį Raseinių Savivaldybės mero pavaduotoja Gitana Rašimienė ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Darius Ulickas skubėjo į Kaulakių kaimą jubiliejaus proga pasveikinti garbingo ir nusipelniusio žmogaus – Petro Janušaičio, kuris vakar pasitiko gražią 80-mečio sukaktį.
Mažeikių gatvės gimnastų komanda StreetWorkout Mažeikiai (SWM) toliau stebina ir išsiskiria savo kūrybiškumu. Vos prieš kelis metus suburtai aktyvių, sportuojančių, savęs ieškančių jaunuolių komandai netrūksta ryžto, idėjų savo tikslų įgyvendinimui. Šį kartą savo 5-erių metų gimtadienio proga SWM asociacijos nariai organizuoja stovyklą, anot jų, pastatysiančią jaunam žmogui tobulėjimo platformą. Jų teigimu, tai yra ne konkrečiai stovykla, bet pati bendruomenė ir jos organizuojamos veiklos.
Tyrinėjimai ir atradimai, edukacinės išvykos ir pasitikėjimas mokiniais – mokytojos Loretos Latvienės kasdieniniame darbe yra nuolatiniai atributai. Paklausta, kas jai suteikia įkvėpimo ieškoti būdų, kaip organizuoti pamoką kitaip, ji atsako paprastai – pats darbas mokykloje teikia džiugesį: „Džiaugiuosi galimybe dirbti su jaunais žmonėmis, būtinybe nuolatos kelti kvalifikaciją, džiaugtis ne tik aukštais mokinių pasiekimais įvairiuose konkursuose, olimpiadose bei valstybiniuose brandos egzaminuose, bet ir kiekviena eiline pamoka, kuri niekada nėra nuspėjama, vis kitokia“.
Visuomenėje vis dažniau kalbama, kad auga „Google“ karta, kuri neatsiejama nuo modernių technologijų. Ar dar Z kartos vaikams reikia mokytojo? Pradinių klasių pedagogės Aidos Audickaitės teigimu, mokytojo vaidmuo išlieka svarbus moksleiviams. Joks modernus kompiuteris, išmanusis telefonas ar robotas nepakeis žmogaus.
Liepos 15-ąją atvykęs į Lietuvą, visą savaitę Anykščių krašte reziduos vienas žymiausių šių laikų Ukrainos rašytojų Andrejus Kurkovas. Kasdien keliaudamas į įvairius susitikimus su anykštėnais, pažindamas šio krašto kasdienybę ir šventes, romanistas čia žvalgysis herojų naujiems savo kūriniams.
Mūsų puslapio svečias Antanas Erlickas žemaitiškai užsispyręs ir nelabai suprato, ką apie jį būtų galima parašyti įdomaus. Tačiau šis žmogus daugelį metų pasišventęs krašto kultūrai, taip prisidėdamas prie senų tradicijų išsaugojimo bei jų puoselėjmo. Jo vadovaujama kapela „Subatvakaris“ neseniai atšventė 30-ties metų kūrybinės veiklos sukakt5 ir nežada sustoti. 
„Nebuvau tikras tuo, kaip seksis dirbti tokioje kompanijoje kaip „Google“. Prisimenu, galvojau, kad nepasisekus, bent jau galėsiu pasigirti solidžiu įrašu CV, tačiau šioje įmonėje dirbu jau 6 metus ir esu labai patenkintas“, – sako Aleksėjus Viktorčik, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, 2010 metais baigęs Taikomąją matematiką. 
Širdis visada džiaugiasi, kai pavyksta surasti ir pašnekinti įdomų žmogų bei išskirtinę asmenybę. Akmenėje gimusi ir Mažeikiuose jau daug metų gyvenanti Valerija Kriaučiūnienė, kaip tyra versmė. Žavi ir veikli moteris iš likimo neprašo malonės, o pati kuria gražų, prasmingą gyvenimą – sau ir kitiems.
Kodėl užsieniečiai atvyksta mokytis lietuvių kalbos? Kodėl svetimšaliai ryžtasi likti gyventi Lietuvoje? Į šiuos klausimus gali atsakyti turkas Muhammedas Fethullahas Guleras (Fatihas), kuris mūsų šalyje gyvena jau dvejus metus. „Į Lietuvą atvykau dalyvauti lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose. Likau sužavėtas jūsų šalies gamta, oru, žmonėmis, o ir mokytis naujos kalbos nebuvo labai sunku“, – teigia vaikinas.
Jaunas žmogus gyvenime dažniausiai trykšta entuziazmu siekti svajonių, kurios nors ir atrodo sunkiai įgyvendinamos, tačiau pakloja pamatus tolesniems ateities tikslams. Mažeikiškis Žygimantas Gedvila – būtent toks jaunuolis, nebijantis sunkumų ir stačia galva neriantis į daug iššūkių reikalaujantį fotoreporterio darbą, kuriuo mėgaujasi ir kasdien jame atranda kažką naujo ir ypatingo. Žygimantas mielai sutiko pasidalinti savo sėkmės istorija ir papasakoti apie fotoreporterio kasdienybės ypatumus.
Gajutė ABELKIENĖ
Jau aštuoniolika metų Danijoje gyvenantis ir besitreniruojantis trikovės raitelis Aistis Vitkauskas – vienas iš nedaugelio šios žirginio sporto šakos atstovų Lietuvoje. Raitelis užsimena, kad po sėkmingo starto tarptautinėse varžybose sulaukė ne vieno pasiūlymo atstovauti Danijai, tačiau atsisakė.
Antradienį mirė Lietuvos baleto artistė, baleto istorikė, teatrologė, kritikė Aliodija Ruzgaitė, pranešė LRT televizija.
Savaitgalį Mažeikiuose šurmuliavusioje mugėje netikėtai sutikome žymų Lietuvos atlikėją, muzikos ir tekstų autorių Paulių Stalionį, tik šįkart kitokiame amplua: mugėje jis pristatė savo sukurtų pasakų knygą vaikams ,,Pasakos, kurių niekas nepapasakos“. Tad kalbamės su autoriumi apie šios knygos gimimą, naujus sumanymus...
Kai Irena pakvietė į degustaciją, jau žinojau, kad bus pristatomi valgiai iš daržovių, vaisių. Daugiau kaip prieš dešimtmetį ji nusprendė atsisakyti mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų. Apie žaliavalgystės ypatumus pasakoja Irena Žentalytė.
