Seimas ketvirtadienį priėmė priemones, sugriežtinančias apribojimus lošimų verslui bei stiprinančias probleminių lošėjų apsaugą, taip siekiant užkirsti kelią neatsakingiems lošimams.
Parlamentas 87 balsais priėmė tai numatančius Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus. Keturi Seimo nariai balsuojant susilaikė.
Vyriausybės teiktos pataisos numato, kad lošimų namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris kilus įtarimui dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam nutraukti lošimą arba pats galėtų jį stabdyti bent 48 val.
Lošimų bendroves taip pat bus įpareigotos įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kurioje ne tik būtų talpinama vieninga informacija apie lošėją ir jo operacijas, bet ir leistų Lošimų priežiūros tarnybai bet kuriuo metu prisijungti prie platformos ir patikrinti duomenis.
Lošimų organizatoriai taip pat turės nuolat stebėti lošėjų elgesį ir lošimo procesus, nustatyti probleminio lošimo atvejus, vertinti lošimo rizikas.
Už lošėjų apsaugos, atsakingo lošimo, leidžiamos reklamos ir kitų reikalavimų nesilaikymą įsigalios 2–4 proc., o už pakartotinį pažeidimą – 6–10 proc. įmonių bendrų metinių pajamų baudos.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad vidutinė bendroji bauda galėtų siekti apie 700 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – maždaug 1 mln. eurų.
Finansų ministerijos teigimu, esamos baudos (iki 25 tūkst. eurų arba 50 tūkst. eurų už pakartotinį pažeidimą) neatgraso lošimų organizatorių nuo pažeidimų.
Parlamentas taip pat suvienodino visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių, kuris sieks 21 metus. Tikimasi, kad pavėlinus galimybes lošti trimis metais, pradedantieji lošėjai bus emociškai brandesni bei geriau suvoks azartinių lošimų rizikas.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
