Neseniai sutiktas buvęs mažeikiškis, populiariosios muzikos mėgėjams žinomas dainininkas Tomas Bagdonavičius, išgarsėjęs gyvendamas užsienyje, suintrigavo pasakydamas, jog ruošiasi grįžti į Lietuvą ir čia tęsti koncertinę veiklą, tad „Būdas žemaičių“ pasidomėjo jo planais, mintimis ir idėjomis.
– Tomai, papasakok apie savo gyvenimą emigracijoje, prieš kiek laiko išvykai ir kaip sekėsi įsitvirtinti, pritapti svečioje šalyje?
– Lietuvą palikau prieš 9 metus. Atvykęs į Londoną išgyvenau labai sunkų laikotarpį. Pirmiausia – dėl anglų kalbos barjero buvo sunku rasti geresnį darbą. Vėliau susipažinau su savo žmona Monica Wangombe. Su ja bendraudamas labai greitai mokiausi anglų kalbos, nes ji kalba tik angliškai. Galima sakyti, ji mane išmokė kalbos, esu dėkingas jai už tai. Tada viskas po truputį ėmė gerėti, suradau gerai apmokamą darbą. Vėliau pradėjau groti lietuvių restoranuose, vestuvėse ir kitose šventėse.
– Iki išvykimo į Angliją koncertavai čia, Lietuvoje ir, atrodo, visai neblogai sekėsi. Kodėl nusprendei emigruoti, kas paskatino išvykti?
– Taip, Lietuvoje grojau restoranuose, vestuvėse, kituose renginiuose. Išvykti į Londoną mane turbūt, kaip ir daugelį, paskatino geresnio gyvenimo ieškojimas, motyvavo didesnis atlyginimas, noras išmokti anglų kalbą. Planavau pagyventi užsieny tik metus, gal ilgiau, tačiau, kaip ir dauguma emigrantų, galvojau, dar pabūsiu čia, užsidirbsiu ir grįšiu, tačiau viskas susiklostė kiek kitaip: sutikau Monicą, vedžiau ją, taip ir pasilikau gyventi Londone. Daug dirbau, muzikavau.
– Ar įsivaizduoji savo gyvenimą be muzikos, ką ji tau reiškia?
– Be muzikos savo gyvenimo tikrai nelabai įsivaizduoju, nes tai darau nuo 10 metų, kai baigiau Muzikos mokyklą. Paskui vestuvės, restoranai. Muzika yra tai, kuo gyvenu kasdien. Kai pradėjau dainininko karjerą, per gana trumpą laiką mano dainos tapo populiarios, jas groja radijo stotys, dainos patenka į radijo stočių topus. Dėl muzikos daug paaukojau: savo šeimą, teko atsirinkti, kas draugas, o kas ne. Visko pasiekiau vienas, niekas nepadėjo, o įrašai kainuoja nemažai, bet esu toks žmogus, kuris reikalauja iš savęs padaryti geriausiai arba visai to nedarau.
– Kokios dainos Tau pačiam arčiausiai širdies?
– Artimiausia širdžiai muzika man – tai mano paties išgyvenimai, meilė, keliai ir klystkeliai.
– Kokia veikla, išskyrus muziką, dar užsiimi?
– Šiuo metu Londone dirbu ekskavatorininku, ten tai gan prestižinis ir gerai apmokamas darbas. Labai mėgstu sportą.
– Ar groji muzikos instrumentais, kokiais?
– Taip, groju akordeonu, daugeliu pučiamųjų instrumentų, gitara, pianinu.
– Kokie Tavo artimiausi planai? Galbūt gerbėjai sulauks ir kompaktinės plokštelės?
– Taip, šiuo metu įrašinėju savo 14-tą dainą, tiek jau užtenka išleisti ir kompaktinę plokštelę. Kaip tik dabar derinu formalumus ir visa kita su keliomis įrašų studijomis. Manau, greitu laiku įgyvendinsiu savo sumanymą ir nudžiuginsiu klausytojus. Žadu organizuoti koncertus Lietuvoje, nes turiu daug savo dainų ir muzikos gerbėjų. Nuoširdžiai dėkoju savo ištikimai komandai: muzikos prodiuseriui Pauliui Jasiūnui bei jau anapilin išėjusiai dainų tekstų kūrėjai Nejolei Laukavičienei.
– Girdėjome, kad planuoji grįžti į Lietuvą?
– Grįžti į Lietuvą mane traukia čia pradėta solinė karjera. Londone sunku visiškai save realizuoti. Lietuvoje ir šiuo metu rengiu daug pasirodymų, vyksta filmavimai, sulaukiu nemažai pasiūlymų koncertuoti. Keliauti iš Londono į Lietuvą kainuoja gan brangiai, o kartais net neįmanoma to padaryti. Pavasariop viliuosi grįžti į savo gimtuosius Mažeikius.
– Tavo dainos populiarios ir mėgstamos, jas transliuoja Lietuvos radijo stotys, jos patenka į topus. Kaip gimsta daina?
– Dauguma dainų gimsta iš gyvenimo, iš patirtų ir teigiamų, ir nelabai emocijų. Galiu pasakyti viena – kiekviena sukurta daina turi savo istoriją.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbino Alina JONIKĖ
Nuotrauka iš asmeninio albumo
