Širdis visada džiaugiasi, kai pavyksta surasti ir pašnekinti įdomų žmogų bei išskirtinę asmenybę. Akmenėje gimusi ir Mažeikiuose jau daug metų gyvenanti Valerija Kriaučiūnienė, kaip tyra versmė. Žavi ir veikli moteris iš likimo neprašo malonės, o pati kuria gražų, prasmingą gyvenimą – sau ir kitiems.
Valerija mielai sutiko atsakyti į mūsų klausimus.
– Kai jaunystė uždaro savo duris, prasideda branda ir atradimai?
– Tik ieškodamas žmogus gali surasti tai, kas jam patinka iš tikrųjų. Nuo pat vaikystės tėvai vis kartojo, įgyk gerą išsilavinimą, gausi gerą darbą. Tuo viskas dažnai ir užsibaigia, tik jaunystėje to nežinojau. Būnant jaunai teko išbandyti sunkesnius fizinius darbus. Niekada jų nebijojau ir ką dirbau, tai dirbau iš visos širdies. Vėliau, prisiminus raginimus apie gerą išsilavinimą, siekiau tinkamo išsilavinimo. Baigiau buvusią Mažeikių profesinę technikos mokyklą, Šiaulių ir Klaipėdos universitetus, apsigyniau magistro laipsnį ir buvo minčių siekti daugiau, bet pasakiau sau „stop“. Pamačiau, kad įgytas išsilavinimas suteikė galimybę geram darbui (iki savo didžiųjų gyvenimo permainų netgi dirbau banke kreditų eksperte), gavau gerą atlyginimą, bet tai nesuteikė jokio laiko savam gyvenimui. Tas labiausiai liūdino, kai supratau, jog nenoriu praleisti didžiosios gyvenimo dalies parduodama kažkam savą laiką ir įgyvendindama kažkieno kito svajones. Troškau pokyčių, tik neįsivaizdavau, ką galėčiau veikti, ką kurti, nes neturėjau jokio pradinio kapitalo savam verslui ar veiklai pradėti.
Supratau, kad gyvenimas beviltiškai prabėgs atsisakant lįsti lauk iš savo komforto zonos, nors čia viskas prasčiau nei pusėtina, bet užtat puikiai pažįstama. Dažnai, tik vieną kartą duotas gyvenimas prarandamas laikantis įsikibus darbų, draugų ir partnerių, su kuriais jau seniai niekas nesieja. Kol tu esi jaunas atrodo, kad gyvenimas dar neprasidėjo, kad tas geras gyvenimas prasidės kitą savaitę, kitą mėnesį, kitais metais, po atostogų. Bet staiga supranti, kad jau esi nebe jaunas, o suplanuotas gyvenimas taip ir neprasidėjo.
– Eiti savo keliu didelis privalumas, kaip teisingai jį pasirinkti?
– Niekada iškart nesuprasim, kad viena ar kita veikla – „mano“. Tik tada, kai išbandai įvairius gyvenimo pasiūlomus variantus, nepasiduodi ir vis ieškai, gali surasti tai, kas širdžiai teikia džiaugsmą. Tam reikia kantrybės ir ypač stiprybės. Kai darai vienokius ar kitokius kardinalius sprendimus, dažnai artimieji nesupranta, kaip nesuprato ir manęs, kodėl palikau prestižinį darbą banke ir išėjau į įvairiai bei skeptiškai vertinamą tinklinės rinkodaros verslą. Jį pasirinkau, nes nereikėjo pradinių investicijų, o produktus vartojom visa šeima ir žinojom, kad jų žmonėms tikrai reikės. Lygiagrečiai pradėjau domėtis mitybos sritimi ir baigiau dietologijos kursus. Nors turėjau šiek tiek asmeninės patirties, norėjau suprasti, kaip būtų galima žmonėms labiau padėti išspręsti kai kurias sveikatos problemas (jų turėjau ir aš) mitybos bei maistinių medžiagų pagalba, kaip padėti tiems, kuriuos kankina viršsvoris ir pan. Taip įkūrėm bendraminčių klubą, kur sprendžiame įvairius klausimus mitybos bei sveikatos temomis. Tuo pat metu ir sau pradėjau ieškoti sprendimų dėl krypstančio stuburo. Kadangi dėl buvusių sveikatos problemų aktyviai sportuoti negalėjau, suradau ramią mankštą – kalanetiką ir pradėjau mokytis dėl savęs. Kai pas nuostabią trenerę, knygos „Kalanetika. Atradimams įkvepianti mankšta“ autorę Eglę Afanasjevą (beje, buvusi mažeikiškė) baigiau kursus, atsirado bendraminčių, kurie norėjo mankštintis kartu. Pamažu pradėjau vesti kalanetikos užsiėmimus. Vėliau važinėjau į įvairius kitus kursus (Pilates, dubens dugno, tobulinausi dietologijos srityje ir kt.), įgijau grupinių užsiėmimų trenerio licenciją. Turėdama žinias ir praktinę patirtį, nuolat tobulėdama, vis labiau jaučiau, kad esu naudinga kitiems, kad galiu bent truputį prisidėti prie jų gyvenimo kokybės gerinimo ir tai suteikė didžiulę laimę ir pilnatvę. Manau, kad būtent šie potyriai yra rodiklis, kad darai būtent tai, ką ir turi daryti.
– Gyvenimas pilnas tiesų, kurios iš jų — tikrosios?
– Kas tikra ir kas ne, tik tikrindami galime atsirinkti. Jei mūsų ir šalia esančių žmonių gyvenimas nors truputį gerėja, vadinasi tai vertinga. Kai tenkiname tik savo ego, o aplinkiniai kenčia, vadinasi tai naudinga tik mums.
Gyvenime supratau viena, kad jei nori būti sveikas, patarimo turi klausti pas sveikus žmones. Jei nori būti turtingas, turi bendrauti su tais, kurie yra sukūrę gerovę ne tik sau, bet padeda praktiškai to pasiekti ir kitiems. Jei nori būti sėkmingas, turi stengtis būti tarp sėkmingų žmonių, nes tikrų ir vertingų žinių gausime iš praktiškų žmonių, o ne iš teoretikų, kurių šiai dienai, kaip bebūtų gaila, yra gerokai per daug.
Dėkokime gyvenimui už tai, ką turime ir jis mums duos tai, apie ką net nesvajojome.
– Tinkama ir sveika mityba, kalanetika, šiaurietiškas ėjimas atveria naujas sveikatingumo galimybes ir kokybę.
– Bet kokia fizinė veikla, suderinta su racionalia mityba ir proto harmonija, suteikia geresnę savijautą ir gyvenimo kokybę. Tačiau turime žinoti, kaip tinkamai pasirinkti fizinę veiklą, atsižvelgti į amžių, sveikatos būklę ir žinoma į tai, kas patinka. Nereikia vaikytis naujovių. Svarbu gerbti savo kūną ir įsiklausyti, kaip jis jaučiasi vienoje ar kitoje fizinėje veikloje. Kalanetika ir šiaurietiškas ėjimas tinka bet kokiam amžiui ir bet kokio fizinio pasirengimo žmonėms, tačiau tai nėra taip paprasta, kaip atrodo iš šono. Todėl būtina apsilankyti bent keliuose užsiėmimuose, kad suprastume, kaip svarbu viską atlikti teisingai ir saugiai, kaip pasirinkti tinkamą inventorių ir pan.
Mityba yra geros sveikatos pagrindas – apie tai plačiai kalba ne tik Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), pateikdama statistiką apie žmonių sergamumo didėjimą dėl netinkamos mitybos. Tai plati tema. Literatūros labai daug, tačiau vėlgi, turime mokėti atsirinkti. Vesdama seminarus visada remiuosi tik pasaulinio mokslo pateikta informacija ir tyrimais, jų išvadomis bei rekomendacijomis.
Nei gydytojai, nei treneriai nėra atsakingi už žmogaus sveikatą. Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas ir sprendimas – veikti arba ne savo paties labui.
– Kaip tinkamai suplanuoti (išmokti planuoti) laiką, kad jo liktų ir sau?
– Laiką išmokau planuoti, kada veiklos gyvenime tik daugėjo. Negalėjau dėl savo pomėgių skriausti šeimos. Be to visada turime skirti laiko ir sau, kad nuramintume mintis bei atsiribotume nuo skubėjimo. Mano didieji darbai suplanuoti ir sužymėti darbo kalendoriuje metus į priekį. Vėliau kalendorius pasipildo kiekvieno mėnesio pabaigoje – suplanuojami renginiai ateinančiam mėnesiui. Jei kas nors vėliau dubliuojasi, visada pirmenybė atitenka seniau suplanuotiems darbams, nes reiškia, jog jie yra svarbūs, jei kalendoriuje atgulė daug anksčiau. Žinoma, būna korekcijų, bet tada jau žiūriu prioritetus, kas svarbiau, kas turės didesnės įtakos mano ir mano šeimos gyvenimo kokybei ir pan. Savaitės pabaigoje paprastai planuoju darbus naujai savaitei, o kasdienius darbus kitai dienai numatau iš vakaro. Galima juos suskirstyti pagal eiliškumą ir svarbiausius atlikti pirmiausiai (arba tuos, kuriuos norime daryti mažiausiai, bet juos būtina padaryti.). Taip mano kalendoriuje lieka savaitgaliai šeimai ir sau, o darbo dienomis – valandėlė kita arbatai ir knygai.
– Kelionės padeda pažinti ir atrasti. Kokia tai patirtis?
– Kelionės padeda ne tik pažinti pasaulį ir kitas kultūras, bet ir patį save. Kuo daugiau keliauji, tuo daugiau norisi. Didžiulis džiaugsmas pamatyti neapsakomai gražią Dievo kūriniją – gamtą ir visa, kas joje gyva. Tai stebėdami per televiziją niekada nepajausime nepakartojamos didybės, neįvertinsime gyvai matomo grožio, spalvų, neužuosime kvapų, nepatirsime ir neišgyvensime jokių vidinių jausmų.
– Ar įmanoma gauti didesnes pajamas gyvenant Lietuvoje?
– Tikrai taip! Ir nereikia išrasti dviračio, o pasinaudoti, kas jau yra kitų sukurta, t.y. galima pasinaudoti veiklų idėjomis. Sakoma, kai susirasi mylimą veiklą, niekuomet nereikės dirbti. Bet dirbti reikia visur. Tik kurdamas sau turi prisiimti daug didesnę atsakomybę, nei atlikdamas pareigybėse užfiksuotus monotoniškus darbus. Kai kuri pats sau, esi ir vadovas ir vykdytojas. Bet esmė yra tame, kad laiką bei darbus planuoji bei derini pats. O didžiausias privalumas – laiko laisvė. Taip pat labai svarbi kitokio uždarbio galimybė – kuriant savo veiklą, nėra fiksuoto atlyginimo, todėl nėra ir „lubų“. Bet reikia kantriai dirbti.
– Ar buvo kilęs noras išvykti gyventi į užsienį?
– Gyventi gera čia, Lietuvoje, savoje kultūroje. Į užsienį vilioja tik keliauti. Tačiau gyvenime viskas nepaliaujamai kinta, tad niekada negali žinoti.
– Mažeikiai kaip miestas, ar jame sunku realizuoti save ir savo idėjas?
– Manau, kad kiekviename mieste galime sukurti kažką gero ir gražaus, o Mažeikiai tam puiki erdvė. Gal jaunimą labiau traukia judresni didieji miestai, tačiau aš visada jaučiuosi palaiminta sugrįžusi iš jų namo. Džiaugiuosi, galėdama realizuoti save būtent čia – Mažeikiuose.
– Ar esate laiminga?
– Esu Laiminga, kad sugebėjau gyvenimo duotose problemose įžvelgti galimybes. Esu Laiminga, kad turėjau užsispyrimo ir stiprybės keisti patogias sąlygas į nežinomybę. Esu Laiminga moteris, nes turiu nuostabų, visada palaikantį ir mylintį vyrą. Esu Laiminga, nes Dievas suteikė galimybę būti mama ir auginti dvi dukras. Esu Laiminga, nes atradau, kaip galiu būti naudinga kitiems ir realizuoti save. Esu labai Laiminga!
Kalbino Vytas ALEKNAVIČIUS
Nuotraukos autoriaus ir iš asmeninio archyvo
