Viena iš labiausiai pastebimų Mažeikių rajono moterų yra charizmatiškoji teatralė, Savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus „ Skrajojamojo“ teatro vadovė ir režisierė, Vytauto Klovos muzikos mokyklos „Colių“ teatro mokytoja ir režisierė Airida Lementauskienė. Nors ji smulkaus sudėjimo, tačiau gyvybinė bei kūrybinė energija ir dvasinis tyrumas leidžia be vargo šią moterį identifikuoti ir išskirti iš minios.
Ispanijoje gyvenančiam lietuviui juvelyrui pagyrų negaili nei klientai, nei kolegos
Vaikystės vasaras juvelyras Vaidas Gaižauskas leisdavo kaime pas senelius. Senelio kalvėje mažas berniukas negalėdavo atitraukti akių nuo senelio rankų, kurioms paklusdavo nemaži metalo gabalai. „Kas žino, gal kaip tik tada ir gimė manasis noras išmokti, kaip suvaldyti metalą“, - šiandien sako Ispanijoje, Valensijos mieste gyvenantis juvelyras, kurio darbus iš arti bus galima apžiūrėti balandžio 7-9 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre vyksiančioje grožio industrijos parodoje „Pelenė“.
Penkiakovininkė L. Asadauskaitė: „Kai labai nori, viskam atrandi laiko“
Nors geriausia visų laikų Lietuvos penkiakovininkė ir daugkartinė čempionė Laura Asadauskaitė savo sportinę karjerą pradėjo nuo plaukimo, o įkalbėti ją išbandyti šiuolaikinę penkiakovę prireikė net dvejų metų, tačiau tai jai nesutrukdė įeiti į Lietuvos olimpinę istoriją. Prisimindama Londono olimpinėse žaidynėse iškovotą aukso medalį, L. Asadauskaitė iki šiol trykšta emocijomis ir užsimena, jog pergale patikėjo ne iš karto.
Šauniausia LEU trečiakursė: „Įveikiau baimę išsakyti savo nuomonę bet kam“
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) šauniausia trečiakurse išrinkta Agata Mulerovaitė prisipažįsta skeptiškai žiūrėjusi į šį LEU studentų atstovybės socialiniame tinkle organizuotą konkursą. „Mano manymu, draugų skaičius socialiniame tinkle – tai ne geriausio studento kriterijus“, – tikina studentė. Agata tarp kolegų, kurie konkurse lyg ir tapo konkurentais, matė tikrai stiprių lyderių, todėl didelių vilčių nugalėti nepuoselėjo.
„Palaidojau tėvus, brolį, seserį ir sūnų, tačiau radau gyvenimo prasmę padėdama kitiems…“: istorija apie savanorę, kuri nepaliks nei vieno abejingu
„Atsimenu, nuo pat vaikystės, galvodama apie ateitį, labiausiai norėjau vieno – pati nukaršinti savo tėvus ir nepalikti jų vienų, – kalba maltiečių „Priežiūros namuose“ savanorė Veronika Ražinskaitė. – Taip gyvenime ir atsitiko – nukaršinau abu savo tėvus, kurie mirė nuo vėžio. Ta pati liga nusinešė ir mano broliuką ir sesutę. Patyriau ir dar vieną likimo smūgį – pačiame jėgų žydėjime nuo širdies priepuolio mirė mano mylimas sūnus, kurį užauginau viena.“
Kaune dirbantis italas: „Dabar mano namai yra čia“
Italą Luciano galima sutikti už prekystalio Centriniame Kauno turguje prekiaujantį vaisiais ir daržovėmis. Prieš porą metų kartų su savo žmona Vaida iš Italijos į Kauną gyventi atvykęs paslaugus užsienietis greitai užkariavo daugelio pirkėjų simpatijas.
Ramunė: „35 m. mano organizmas buvo kaip 65 metų moters“
Mano vardas Ramunė. Dirbu namuose mamos ir žmonos pareigose. Turime du vaikus devynerių ir šešerių metų.
Tai buvo ne gyvenimas, o bandymas išlikti
Gyventi sveikiau nusprendžiau ne sąmoningai. Pašlijo mano sveikata, ėmė griūti santuoka. Būdama 35 metų turėjau bronchinę astmą, žemą hemoglobiną, alergiją ir dar daug kitokių sveikatos „dovanėlių“. Gydytoja, atlikusi mano kūno kompiuterinę diagnostiką prasitarė, jog mano organizmo būklė atrodo tarsi 65 metų moters. O ką jau kalbėti apie emocinę būklę... Nuolatiniai nesutarimai su vyru, maži vaikai, buitis ir artimo žmogaus slaugymas ligos patale. Visa tai mane privedė prie visiško fizinio bei emocinio išsekimo.
Jaunas profesijos mokytojas: „Man patinka svajoti ir tas svajones įgyvendinti“
Profesinės mokyklos slenkstį Nerijus Poliakas peržengė, dar gerai nežinodamas, kuriuo keliu eiti. „Prisipažinsiu, baigęs mokyklą, nebuvau nusprendęs, kuo noriu būti. Tuo metu specialybę rinkausi gana atsitiktinai, tačiau ilgainiui mokydamasis susipažinau su daugiau profesinėje mokykloje dėstomų įdomių sričių – ypatingai susidomėjau metalo apdirbimu,“ – pasakoja Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro absolventas, šiandien – profesijos mokytojas ir įmonės „Standa“ CNC frezavimo staklių operatorius–programuotojas N. Poliakas.
Negalia ne kliūtis: kone su kiekvienu graiku studentas lietuvis susikalbėjo gestais
„Graikai gali tau paaiškinti bet ką, net nenaudodami kalbos, o tik gestikuliuodami“, – šypsodamasis sako Lukas Gužauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto antrakursis. Praėjusį semestrą Lukas praleido saulėtoje Graikijoje, Tesalijos technologijų ir mokslo institute.
Iš kankinančios ligos gniaužtų išvadavo transplantuotas inkstas
Pasaulinė inkstų diena šiais metais minima kovo 9-ąją. Minint šią dieną, visuomenės dėmesys atkreipiamas į sergančiųjų inkstų ligomis problemas, šių ligų gydymo būdus ir pan. Jei inkstai nebefunkcionuoja, žmogui taikoma pakaitinė inkstų terapija – atliekamos dializės procedūros ir inksto transplantacija – kaip vienintelis šios ligos gydymo būdas. Mūsų šalyje transplantacijos laukiantiems recipientams taikomi du dializės būdai – hemodializė arba peritoninė dializė, kurių metu iš kraujo pašalinami nereikalingi medžiagų apykaitos produktai ir skysčių perteklius, kuris atsiranda inkstams nustojus funkcionuoti.
Ugniagesė gelbėtoja Irmantė Baranauskaitė: „Aš myliu šį darbą…“
Vilniečiai, kurių namuose kilo gaisras, ir net policijos pareigūnai, atvykę į nelaimės vietą, neretai nustemba, kai į pagalbą kartu su ugniagesiais atvyksta ir moteris. Tai vienintelė sostinėje dirbanti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesė gelbėtoja Irmantė Baranauskaitė. 23-ejų metų mergina atlieka tą patį, ką ir vyrai – su kvėpavimo organų apsaugos aparatu eina į degančias ir dūmų pilnas patalpas, ieško nukentėjusiųjų, lipa ant stogo, važiuoja į autoavarijų vietas padėti išlaisvinti automobiliuose prispaustus žmones ir kt.
Plungiškė Simona: „Jei darai tai, kas patinka, įgauni tarsi antrą kvėpavimą viskam“
Laiminga, žavi ir su šypsena veide. Tokia ji – plungiškė Simona Rimkutė. Savanoriauti vaikų paramos ir labdaros fondo „Dienvidis“ vaikų dienos centre studijų metu pradėjusi mergina šiandien oficiali centro socialinė darbuotoja. Su Simona kalbės apie jos kelią savanorystės link ir apie šiandieninį merginos darbą.
Tik pradėjus kalbėti su savanoriais, pirmiausia norisi sužinoti, kokia buvo savanorystės pradžia. tad ir Simonos paklausiau, kaip ji susipažino su savanoryste, kada ir kodėl nusprendė jungtis į savanorių gretas?
Semiotiko A.J.Greimo atminimui – specialus pašto ženklas
Šeštadienį į apyvartą išleidžiamas naujas pašto ženklas, skirtas pasaulyje garsaus lietuvių mokslininko, vadinamosios Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms pažymėti.
R. Kazlas: Parodijuodamas politikus išnuomoju savo talentą
Ieva JANAVIČIŪTĖ
Režisierius ir aktorius Rolandas Kazlas. Rolando Parafinavičiaus nuotrauka iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus archyvo
„Aktoriaus profesija yra praradusi savo prestižą. Iš tiesų aktorystė ir žurnalistika yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui, nes jie tampa labai priklausomi. Nuo redaktorių, režisierių, dramaturgų... Aktorius yra turbūt geriausias tolerancijos pavyzdys. Jis sugeba pamilti tai, ko nekenčia“, – tvirtina aktorius, režisierius, dainų autorius Rolandas Kazlas.
R. Kazlas taip pat teigia nesigailįs, kad prieš daugiau nei dešimtmetį visiškai pasitraukė iš televizijos: „Esu įsitikinęs, kad, jei aš būčiau pasilikęs tuose šou, tokios sėkmės, kūrybos pilnatvės, kurios sulaukiau šiandien, nebūčiau pasiekęs.“
Režisierius Oskaras Koršunovas: Įsigali normalumo fašizmas
Jau šiandien Oskaras Koršunovas išskrenda į Romą. Viename garsiausių Europoje teatrų Teatro di Roma režisierius kartu su tarptautine aktorių komanda imsis temos, kurią šį rudenį nagrinėjo ir Lietuvoje - tai „Eglės žalčių karalienės“ mitas ir pabėgėlių krizės bei apskritai nenoro priimti kitokio žmogaus temos. Apie „Eglės žalčių karalienės“ mito universalumą, įsigalintį normalumo fašizmą, netikėtai atšauktą „Tartiufo“ premjerą bei norvegiškai kitokį požiūrio į Sarah Kane kūrybą aspektą kalbamės su pačiu režisieriumi.
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė: „Esu pratusi prie sudėtingiausių sąlygų“
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – šios penkiakovininkės, pasaulio ir olimpinės čempionės pristatinėti nereikia. Sportuodama, o taip pat leisdama laiką su šeima, ji pirmiausiai renkasi lauką. Pasak čempionės ir „AEG“ ambasadorės, tai sveikiausia ir jai labiausiai patinkanti laisvalaikio forma.
Esate sportininkų profesionalų šeima – ar daug laiko tenka praleisti lauke?
Vertingas pomėgis
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Viešosios bibliotekos antrajame aukšte naujuose stenduose parengta pirmoji artėjančiam bibliotekos 95-mečiui skirta paroda „Lietuvos istorija, kultūra ir gamta pašto ženkluose“. Tai Viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojos Irenos Atkočaitienės lietuviškų pašto ženklų kolekcijos eksponatai.
Turbūt gimiau būti gelbėtoju
Šiemet, dar neišaušus vasario 1-osios rytui, Sedos miestelį nušvietė gaisro pašvaistė: pačiame centre degė medinis namas. Apie išgyventą tragediją „Būdui žemaičių“ pasakojo pirmieji šio įvykio liudininkai Lionė Gimbutienė ir jos sūnus Evaldas.
Išgirdo pagalbos šauksmą
Visai šalia sudegusio namo gyvenanti moteris pasakojo, kad apie ketvirtą valandą ryto išgirdusi keistą traškesį ir dar ne iš karto supratusi, kas vyksta. Pamačiusi kaimynystėje jau atvira liepsna degantį namą, puolė žadinti aštuoniolikametį sūnų ir skambinti pagalbos tarnyboms. Išbėgę į kiemą, motina su sūnumi išgirdo iš vieno namo galo sklindantį pagalbos šauksmą. Namas buvo taip vadinamų dviejų galų: viename gyveno daugumai sediškių gerai pažįstamas Stasys Pocius, kitas galas buvo išnuomotas 84-erių moteriai.
Švęsti Algirdą Julių Greimą. Pokalbis su prof. Arūnu Sverdiolu
Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro vedėjo profesoriaus Arūno Sverdiolo, po nepriklausomybės atkūrimo Paryžiuje gyvenęs garsus lietuvių kalbininkas, semiotikas, eseistas A. J. Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, siūlė ambicingus mūsų kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje. Apie šią asmenybę, kurios nuopelnus 2017 m. įvertino ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, kalbamės su prof. A. Sverdiolu.
Kruopštus darbas skina prestižinius apdovanojimus – rezultatai eksponuojami „Akademijoje+“
Vasario 15 d. Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ atsidarė paroda „Akademija+“, kurios tikslas – pristatyti dizaino, technologijų ir verslo sinergiją kaip perspektyviausią inovacijų šaltinį. Daugumą parodos eksponatų kūrė esami ir buvę VDA studentai. Vienas iš jų – Julius Bučelis, kurio kurti produktai pelnė jau ne vieną nacionalinį ir tarptautinį apdovanojimą, o sėkmės istorija prasidėjo paprasčiausiose dirbtuvėse.
Disko metikas A. Gudžius – apie netikėtai prasidėjusią sportinę karjerą ir olimpinio debiuto kainą
26-tąjį gimtadienį ką tik atšventęs lengvaatletis Andrius Gudžius jau patenka į visų laikų geriausių Lietuvos disko metikų sąrašą. Nors sportininko karjera tapo visiškai netikėtu posūkiu jo gyvenime, dabar A. Gudžius yra vadinamas legendinio diskininko Virgilijaus Aleknos įpėdiniu ir yra sumušęs ne vieną rekordą savo amžiaus grupėje. Tad, kokį kelią jam teko nueiti ir koks jausmas apėmė iškovojus kelialapį į olimpines žaidynes?
Esu laimingas žmogus
Vakar Mažeikių kultūros centre įvyko spalvingas renginys – Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo ir nominacijų įteikimo ceremonija bei šventinis koncertas. Mūsų rajono garbės piliečių sąrašą papildė žinomas mažeikiškis Vaclovas Radvilas. Apdovanojimas suteiktas už išskirtinį indėlį į Mažeikių rajono verslo aplinką, socialinį-ekonominį vystymą, aktyvią visuomeninę veiklą. Kandidatūrą Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai pateikė Mažeikių rajono verslininkų asociacija.
Griūvančiame manieže rekordus gerinanti Airinė Palšytė: „Sausio rezultatai – tik pradinė stotelė“
Geriausia Europos sausio mėnesio lengvaatletė – iš griūvančio maniežo. Dėl pirmadienį Vilniaus lengvosios atletikos manieže kilusio gaisro Airinė Palšytė svarstė galimybę važinėti treniruotis į Kauną. Vis dėlto antradienio rytą ją buvo galima išvysti itin vėsiame sostinės manieže (naktį jis buvo vėdinamas), nors pastate tada dar nebuvo elektros.
Maestro Virgilijus Noreika prakalbo apie mažai remiamą Lietuvos kultūrą
Visos Lietuvos mylimo ir gerbiamo maestro, profesoriaus, operos solisto Virgilijaus Noreikos indėlis į Lietuvos kultūrinį gyvenimą yra neišmatuojamas, o jo nuoširdumas bei tikrumas atsiskleidžia ne tik jo balso tembru ir muzikine ekspresija, bet ir šiltu jo bendravimo su kiekvienu žmogumi. Tikriausiai dėl to vieni dainininkai būna tik geri ir profesionalūs operos solistai, o kiti dar ir be galo mylimi klausytojų. Atvirai ir nuoširdžiai maestro Virigilijus Noreika pasakojo apie savo prisiminimus iš įvairių gyvenimo etapų ir dalinosi savo įžvalgomis apie dabartinį Lietuvos muzikinį gyvenimą.
Garbingas jubiliejus. Aktoriui Regimantui Adomaičiui – 80
Regimantas Adomaitis: „Gyvenimas prabėgo tarp realybės ir fantazijos (būtent – prabėgo, antraip būčiau jį pastebėjęs). Ko buvo daugiau – realybės ar fantazijos – sunku pasakyti. Viena aišku – realybė be fantazijos retai teikdavo pasitenkinimą. Todėl ir pasirinkau ne fiziką, o teatrą, tačiau praėjo daug laiko, kol šiek tiek pramokau svajonę paversti realybe, buvau greičiau fizikas, įsimylėjęs teatrą: paukščių giesmė žavėjo labiau nei dalelė greitintuve, skriejanti šviesos greičiu, tačiau užmiršau beveik viską, ko mokiausi fizikos, išskyrus gal tik Heisenbergo nelygybę, kuri žadino vaizduotę, neleisdama tuo pat metu tiksliai apibrėžti dalelės judėjimo ir vietos, ir kuri – kas žino? – gal ir pastūmėjo mane į kitą neapibrėžto pažinimo sritį – teatrą, kur viskas vyksta čia ir dabar, šią akimirką, vienintelį kartą ir niekada daugiau nebepasikartoja, bet teatrą – jau sakiau – aš mylėjau, o meilė yra didi jėga, sugebanti įveikti net talento stygių. Žinoma, nepasiekiau didelių aukštumų, bet vis vien laipiojau po mylimus kalnus, kurie mano dvasiai teikė atgaivą, o kai kada leisdavo patirti net skrydžio svaigulį, jei pavykdavo vaidmeniu uždegti save... negaliu užbaigti sakinio ne todėl kad būčiau sumanęs pasigalynėti su Marceliu Proustu (niekas geriau už jį neparašė sakinio, talpinančio pasaulį), o todėl, kad toks rašymas, manau, geriausiai atspindi mūsų pačių mąstymo specifiką, nesibaigiantį, kartais net nelogišką minčių judėjimą, nenutrūkstantį net miegant, kur ne tiek mintis gimdo mintį, kiek minčių seką lemia asociacijų grandinės... kartais mano vaidmenys mirdavo negimę, kartais pats sąmoningai juos nužudydavau, jeigu jie neatliepdavo mano tiesos... nekenčiau netgi savo paties melo, todėl netgi mėgstami personažai man keršydavo, išsprūsdami iš rankų...
Į istorinę misiją motociklu aplink pasaulį išvykę lietuviai: Pietų Amerika – tikras motociklininkų rojus
Motociklininkų pora Asta Dovydėnaitė ir Linas Mockevičius, siekiantys tapti pirmaisiais lietuviais, kurie motociklais apkeliaus Žemės rutulį, sėkmingai įveikė pirmuosius 10 tūkst. kilometrų. Per pastaruosius du mėnesius jie aplankė tolimiausią Pietų Amerikos žemyno tašką, pasinaudojo BMW suteikiama galimybe atlikti garantinį aptarnavimą bet kurioje šalyje ir paspaudė rankas šių metų Dakaro ralyje sėkmingai pasirodžiusiems lietuviams.
Aktorės Marijos Dičpetrytės atminimui. Teatro scenos ilgesį užpildė kinas ir jo aktoriai
Indrė MAKARAITYTĖ
Klaipėdos dramos ir Jaunimo teatro aktorės Marijos Dičpetrytės amžininkų nedaug likę tarp gyvųjų, tačiau visi ją prisimina šviesiai. O jos asmeninė drama, kai teko palikti teatrą, virto svarbiu, naudingu ir teikiančiu nemažai džiaugsmo aplinkiniams darbu.
J. Jurkutė: „Žmonės pasiilgę tikro bendravimo ir kalbėjimo apie tai, kas skauda“
Savižudybių tema mūsų šalyje vis dar yra tabu ir stigma. Jurgita Jurkutė, praėjusiais metais „TEDxVilnius“ konferencijoje pasidalinusi savo asmenine patirtimi ir sulaukusi visuomenės paramos, ėmėsi prasmingos iniciatyvos – kalbinti psichologus ir griauti įvairius mitus, susijusius su savižudybėmis. Vaizdo pokalbius, pritaikytus ir kurtiesiems, netrukus galėsite rasti ir „Bernardinai.lt“, tad šis pokalbis – tarsi įžanga.
Domantas buvo laisvas žmogus, o Lietuva – jo šalis
Rytas STASELIS
Šią kalbą žurnalistas Rytas Staselis pasakė Stasio Lozoraičio premijos įteikimo Domantui Vildžiūnui (po mirties) proga.
Mieli kolegos, bičiuliai, Domanto artimieji, ponios ir ponai
Lygiai prieš ketvirtį amžiaus turėjau vienintelę galimybę pakalbinti tuometinį kandidatą į Lietuvos prezidento pareigas, Jo Ekscelenciją ambasadorių Stasį Lozoraitį. Kada paklausiau, koks jo tikslas eiti į aktyvią Lietuvos politiką, kada joje taip šalta kaip tuo metu (daugelis jūsų, ko gero, prisimenate tą žiemą iš 1992-ųjų į 1993-iuosius...), p. Lozoraitis atsakė, kad vienas jo tikslų – sukurti laisvą šalį, kurioje gera gyventi laisviems žmonėms.
Miestų pritaikymas neįgaliesiems: pasaulį išmaišęs kaunietis Lietuvai rašo septynetą
Ne vieną pasaulio kampelį aplankęs Šarūnas Grigaliūnas mūsų šalies sudaromas sąlygas neįgaliojo vežimėlyje sėdintiems žmonėms vertina 7 balais iš 10. Pasak jo, infrastruktūra dar toli gražu nėra tobula, bet teigiami pokyčiai jau vyksta.
