Aplinkos apsaugos agentūros dronas „Kiras“ ir jo pilotai padėjo stebėjimus Kuršių nerijos nacionalinio parko Naglių gamtiniame rezervate. Agilo ir Vingio kopos buvo stebimos ir matuojamos naudojant nuotolinį aerokartografavimo metodą. Šios kopos itin saugomos ir yra svarbios gamtos įvairovei, todėl Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Seimas svarstys siūlymą atskirti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, kuriais siūloma atskirti baudžiamąją atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje nuo administracinės. Tam siūloma nustatyti konkretų atliekų kiekį, kurį išmetus grėstų baudžiamoji atsakomybė. Taip pat numatoma griežtinti juridinių asmenų administracinę atsakomybę už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudas didinant du kartus.
Aplinkosaugininkai ir ugniagesiai: dėl stipriai išaugusios gaisrų rizikos miškuose svarbu elgtis labai atsakingai
Šalyje vyraujant sausrai ir dideliam miškų gaisringumui, primename, kad visi asmenys, besilankantys miške, privalo elgtis labai atidžiai ir atsakingai. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį: birželio 12–13 d. daugiau nei 1/3 Lietuvos teritorijos, daugiausia Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje, bus pasiektas labai didelis miškų gaisrų pavojus (V gaisringumo klasė). Artimiausiomis dienomis gaisringumo rodikliai toliau augs ir pasieks labai didelį miškų gaisrų pavojų (V gaisringumo klasę).
Sausra neramina vandens tiekėjus, geologai sako – tai įprasta
Nusistovėjus itin sausiems ir saulėtiems orams Lietuvos gyventojai suvartoja kelis kartus daugiau vandens – kai kurios vandens tiekimo įmonės jau prašo gyventojų vakarais naudoti mažiau vandens, laistyti želdinius kitu laiku. Tuo metu Lietuvos geologijos tarnyba teigia, kad sausra šalyje yra įprastas reiškinys, ji turi įtakos požeminiam vandeniui, tačiau jo tiekėjams iššūkių kyla ne dėl sausros, o dėl nepasiruošimo.
Kaip skelbiama ekstremalioji situacija dėl sausros?
Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, informuoti apie tai rajono gyventojus, Nacionalinį krizių valdymo centrą, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentą, Žemės ūkio ministeriją ir kitas įstaigas bei įmones, kurioms tai aktualu.
S. Gentvilas: savivaldybės turi turėti pareigą imtis oro taršos mažinimo iniciatyvų
Aplinkos ministerija parengė Aplinkos apsaugos, Aplinkos oro apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kurie padės spręsti lokalias taršos problemas miestuose, miesteliuose, gyvenamosiose teritorijose. Siūloma nustatyti pareigą savivaldybių administracijoms bei jų pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, susijusią su orą teršiančia buitine veikla. Taip pat numatoma nuo 2026 m. gegužės 1 d. uždrausti šildymui naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglis, lignitą, durpes.
Saugomose teritorijose bus paprasčiau įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus
Unikaliose, saugomose Lietuvos teritorijose nuo šiol nebeliks kliūčių įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus. Padidintas maksimalus tako nuolydis, kartu numatant papildomas apsaugos priemones – turėklus, atokvėpio aikšteles, naudoti atsparias slydimui dangas.
Miškų gaisringumas šalyje siekia aukščiausią lygį – miškininkai prašo miške poilsiauti atsakingai
Šalyje įsivyravo itin palankūs miško gaisrams kilti orai. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiuo metu per dieną gesina vidutiniškai po 5 miško gaisrus. Dažniausia gaisrų priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys – palikti be priežiūros ar ne vietoje kūrenami laužai, netinkamai naudojamos kepsninės ar numestos nuorūkos. Lietuvoje vyraujant sausrai, kuri vietomis siekia stichinį lygį, miškininkai bei ugniagesiai prašo visų gyventojų atsakingumo poilsiaujant gamtoje.
Turintys nenaudojamos žemės gyventojai kviečiami joje įveisti mišką
Žmones, kurie turi nenaudojamos žemės ir neketina užsiimti žemės ūkiu, Valstybinė miškų tarnyba skatina įveisti joje mišką. Taip jie ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo.
Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių reiktų šį kelią pradėti.
Patvirtinti pakeitimai, kurie užtikrins geresnę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę
Vyriausybė patvirtino tris aprašus ir vienas taisykles, kurie nustato aiškesnę atsiskaitymo, sutarčių sudarymo tvarką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis besinaudojantiems gyventojams, įmonėms ir šių paslaugų tiekėjams. Taip pat patikslina, kaip turės būti perimami, išperkami ir perduodami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai.
Pratęstas kvietimas išpirkti vertingus gamtai miško sklypus
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuoja privačių miškų savininkus, kad iki birželio 30 d. pratęstas pasiūlymų išpirkti gamtiniu požiūriu vertingą miško sklypą ar sudaryti apsaugos sutartis dėl miško sklype esančių gamtinių vertybių apsaugos ir gauti vienkartines kompensacijas teikimo terminas.
Paminklų gamyba: kaip pasirinkti paminklą?
Kuriant kapavietę, didžiausias dėmesys tenka paminklo pasirinkimui. Tai labai atsakingas sprendimas, nes paminklų gamyba neužsakoma dažnai. Pagamintas paminklas ilgai atstos artimo žmogaus prisiminimo įprasminimą. Todėl verta pasidomėti, kokie paminklai šiandien gali būti ir ką reikėtų žinoti, kuriant ar atnaujinant kapavietės dizainą.
Užfiksuota rekordinė žievėgraužio tipografo populiacijos gausa
Valstybinės miškų tarnybos specialistams tęsiant žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) populiacijos stebėjimą, užfiksuota didžiausia eglynų pagrindinio kenkėjo – žievėgraužio tipografo vabalų skraidymo gausa. Šį pavasarį ji gausiausia per dvidešimt vienerius metus, kai nuo 2003 metų pradėta vykdyti nuolatinė šio kenkėjo stebėsena.
Kiaulių laikytojams bus kompensuojama už įsigytas biologinio saugumo priemones
Smulkūs kiaules laikantys ūkiai galės teikti paraiškas ir gauti valstybės pagalbą biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Paraiškos savivaldybėse renkamos nuo birželio 12 d. iki liepos 31 d.
Dokumentų valdymo bendrajai informacinei sistemai – vieneri
Prieš metus, 2022 m. birželio 2 d., Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kuriamą Dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą (DBSIS) pradėjo naudoti pirmoji 42 bandomųjų įstaigų banga. Praėjus lygiai metams DBSIS paslaugomis gali naudotis net dešimt kartų daugiau – 420 įstaigų, kuriose dirba per 45 tūkst. darbuotojų.
Valstybės įstaigos per sezoną sutaupė beveik 13 proc. šilumos energijos
Valstybės įstaigos, įsikūrusios Turto banko valdomose patalpose, per 2022–2023 metų šildymo sezoną sutaupė 12,8 proc. šilumos, lyginant su 2021–2022 m. šildymo sezonu. Taupymui reikšmingos įtakos turėjo šilumos punktų grafikų reguliavimas ir trumpesnis bei šiltesnis šildymo sezonas.
Neįmanoma išsaugoti genių, nesaugant jų buveinių
Lietuvoje gyvena devynios perinčių geninių paukščių rūšys. Tai svarbi ekosistemos dalis, kuri nyksta, jei nesaugomos jų gyvenamos teritorijos. Mokslininkai išskyrė penkias rūšis, kurioms yra steigiamos „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Tai yra pilkoji meleta, tripirštis genys, baltnugaris genys, juodoji meleta ir vidutinis genys.
Siūloma, kaip nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams užtikrinti tinkamas sąlygas ir pasirūpinti jų gerove
Aplinkos ministerija parengė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių pakeitimus atsižvelgusi į gautas institucijų ir visuomenės pastabas ir kviečia su jais susipažinti. Pirmą kartą sudarytas Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų (žinduolių) rūšių sąrašas. Taip pat siūloma nustatyti naujus minimalius reikalavimus žinduolių laikymui nelaisvėje, pakeisti kai kurių rūšių roplių patalpų minimalius dydžius, nelaisvėje laikomus paukščius uždrausti laikyti pririštus.
Artimiausiu metu į renovaciją žengs dar beveik 500 šalies daugiabučių
Gegužės 31 d. pasibaigus kvietimui daugiabučiams atnaujinti gauta arti 500 paraiškų. Preliminariais skaičiavimais bendra investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršija kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas. Jeigu po vertinimo lieka projektų, neįtrauktų į einamaisiais metais finansuojamų renovacijos projektų sąrašą, sudaromas rezervinis sąrašas. Skyrus papildomą finansavimą, visi rezerviniame sąraše esantys projektai gali būti perkelti į einamaisiais metais finansuojamų atnaujinimo projektų sąrašą.
Šiandien turėjęs pasibaigti mažiau taršių judumo priemonių kvietimas bus pratęstas
Šiandien, birželio 1 d., turėjęs baigtis kvietimas teikti paraiškas atsisakiusiems taršaus automobilio ir įsigijusiems el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar transporto dalijimosi paslaugas pratęstas iki birželio 10 d. 12 val.
Keičiasi rangovų atestavimo bei pastatų energinio naudingumo sertifikatų registravimo įkainiai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) informuoja apie nuo birželio 1 d. koreguojamus dalies teikiamų paslaugų įkainius. Jie keičiami įvertinus pastarųjų metų pokyčius statybos sektoriuje ir išaugusias sąnaudas gerinant paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Kompensacijos dujoms išliks iki šių metų pabaigos
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos pateiktam siūlymui antrąjį šių metų pusmetį iš dalies kompensuoti gyventojams gamtinių dujų kainą ir tam numatoma skirti 54 mln. eurų. Gyventojams kompensacija bus administruojama automatiškai ir atsispindės sąskaitose.
Statybos produkcijos sertifikavimo centras perduodamas Vilniaus Gedimino technikos universitetui
Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad UAB Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) būtų perduodamas Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU). Tai sudarys palankias sąlygas VGTU studentams ir mokslininkams kartu su bendrovės specialistais vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, keistis žiniomis, gerąja patirtimi.
Tegu lietuviškose pievose nebemėlynuoja invaziniai lubinai
Važiuojant per Lietuvą jau galima pastebėti mėlynuojančius plotelius pievose ir pakelėse – tai pradedantys žydėti lubinai. Lubinai yra invazinė, viena labiausiai plintančių augalų rūšių, jų negalima auginti, dauginti, parduoti, mainyti. Aplinkosaugininkai ragina kuo daugiau lubinų skinti ir taip padaryti gerą darbą gamtai. Jeigu jų pridygo sode, sodyboje, aplink namą, reikėtų iškasti arba reguliariai šienauti kol dar nesubrandino sėklų.
Vienas iždas, viena valdymo sistema: centralizuotas valstybės pinigų laikymas, valdymas ir mokėjimas
Birželio 1 d. pradės veikti valstybės iždo sistema, skirta centralizuotam valstybės pinigų laikymui, valdymui bei mokėjimų atlikimui. Sąskaitos valstybės ižde bus atidaromos laipsniškai, prie naujausios sistemos visos biudžetinės ir viešosios įstaigos pereis iki 2028 m.
Kaip ir kur tikrai apsimoka pasiimti paskolą?
Paskolos skirtingiems žmonėms gali prireikti dėl labai įvairių priežasčių. Kartais nutinka nenumatytų problemų su sveikata. Retkarčiais sugenda svarbus daiktas, kurį greitai reikia pakeisti nauju. Be abejo, dalis asmenų paskolą pasiima ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, norėdami įsigyti automobilį ar telefoną. Visgi, stipriai konkuruojančioje rinkoje įmonės bando suteikti vis geresnių pasiūlymų, kurių žmonės negalėtų atsisakyti. Kita vertus, tinkama bendrovė kiekvienam asmeniui gali reikšti labai skirtingus dalykus. Tad, kur ir kaip apsimoka pasiimti paskolą? Į kokius aspektus atsižvelgti svarbiausia?
Žemės ūkio ministerija siūlo steigti Melioracijos fondą: kas ir kiek prie jo prisidėtų?
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) svarsto steigti Melioracijos fondą valstybei priklausantiems melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti ir prižiūrėti. Tokio fondo steigimo galimybes ir formavimo principus ministerijos atstovai pristatė savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistams.
Kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje“ – ką turi žinoti deklaruojantys pasėlius?
Ūkininkai aktyviai domisi galimybe dalyvauti įvairiose ekologinėse sistemose – tradicinėje ketvirtadienio Žemės ūkio ministerijos konsultacijoje pasėlių dar nedeklaravę ūkininkai ypač domėjosi jiems skirta kompleksine ekologine sistema „Veiklos ariamojoje žemėje“.
Lietuvoje – didelis miško gaisrų pavojus – iššūkis Valstybinių miškų urėdijos miškininkams
Šalyje įsitvirtinę šilti ir sausi orai – iššūkis Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms komandoms, į iškvietimus dėl degančio miško vykstančioms kone kasdien. Miškų stebėjimui naudojamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos bei pasitelkiami dronai. Šiuo metu šalyje nustatyta III ir IV miškų gaisringumo klasės – vidutinis ir didelis miško gaisrų pavojus.
Gamtininkai ragina be reikalo neliesti gyvūnų jauniklių
Gamtoje šiuo metu – naujos gyvybės metas. Paukščiai rūpinasi besiplunksnuojančiais mažyliais, žvėrys savo guoliuose glaudžia neseniai į pasaulį atėjusius jauniklius. Tačiau visko pasitaiko: kartais paukščiukai iškrenta iš lizdų, o žvėriukai pasimeta nuo tėvų. Žmonėms jie atrodo bejėgiai, todėl kyla noras juos gelbėti. Gamtininkai ragina be reikalo neliesti ir buožgalvių, žalčiukų, vėžliukų ar driežų jauniklių ir primena, kad laukinius gyvūnus imti iš gamtos galima tik tada, kai jie sužeisti, jiems tikrai reikia pagalbos.
