Aplinkos ministerija parengė Aplinkos apsaugos, Aplinkos oro apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kurie padės spręsti lokalias taršos problemas miestuose, miesteliuose, gyvenamosiose teritorijose. Siūloma nustatyti pareigą savivaldybių administracijoms bei jų pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, susijusią su orą teršiančia buitine veikla. Taip pat numatoma nuo 2026 m. gegužės 1 d. uždrausti šildymui naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglis, lignitą, durpes.
„Dalis gyventojų jau yra susitvarkę šildymo sistemas, turi biokuro katilus ar šilumos siurblius, kad galėtų kvėpuoti grynu oru, o jų kaimynai degina bet ką. To neturi būti. Vilniaus savivaldybė jau priėmė sprendimą riboti anglies ir durpių deginimą mieste, jeigu bus priimti tam tikri įstatymų pakeitimai. Jais mes visoms šalies savivaldybėms suteiksime ne tik teisę, bet ir pareigą imtis oro taršos mažinimo iniciatyvų, tose gyvenamosiose teritorijose, kur tarša didžiausia nustatyti papildomus normatyvus ar taisykles“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ministro teigimu, gyventojai ir toliau gaus subsidijas pasikeisti taršius šildymo įrenginius, socialiai remtiniems bus kompensuojama 85 proc. išlaidų, kitiems – 50 proc., taip pat sudarytos galimybės norintiesiems jungtis prie centrinio šildymo tinklo.
Savivaldybėms sudaroma galimybė pačioms nustatyti papildomas taisykles buitiniams taršos šaltiniams, pavyzdžiui, katilams, židiniams, smulkiems remonto darbams, jų administruojamoje teritorijoje riboti taršių kuro rūšių deginimą. Be to, savivaldybės savo teritorijoje atsižvelgiant į vietos gyventojų ir bendruomenių poreikius, vietos aplinkos sąlygas įgytų teisę nusistatyti ne tik griežtesnius už valstybinius, bet ir papildomus aplinkos apsaugos normatyvus ar taisykles, kontroliuoti, kaip jų laikomasi.
Administracinių nusižengimų kodekse siūloma numatyti administracinę atsakomybę už buitiniams taršos šaltiniams taikomų aplinkos oro taršą ribojančių reikalavimų ir taisyklių pažeidimą gyvenamosiose teritorijose. Nagrinėti šiuos administracinius nusižengimus būtų suteikiama teisė savivaldybių administracijų pareigūnams.
Savivaldybių taryba organizuotų patikrą, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas ar eksploatuojantys individualiųjų nuotekų valymo įrenginius, vykdo šių įrenginių priežiūrą nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše ir nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatyta tvarka. Taip pat savivaldybėms būtų suteikiama teisė vykdyti neteisėto atliekų deginimo kontrolę.
Numatoma suteikti teisę savivaldybės tarybai priimti sprendimą drausti arba kitaip apriboti oro užterštumą didinančių kuro rūšių naudojimą. Draudimas ar apribojimas galėtų būti taikomas visoje ar dalyje savivaldybės teritorijos, nuolat ar tik tam tikru laikotarpiu. Savivaldybės taryba šį sprendimą galėtų priimti, kai oro kokybė neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų užterštumo kietosiomis dalelėmis KD2,5 ar azoto dioksidu lygių.
Planuodama priimti sprendimą riboti taršią kuro rūšį, savivaldybė privalėtų suteikti pakankamą laikotarpį ar finansines paskatas gyventojams, kad jie galėtų pasiruošti ir prisitaikyti prie numatomo draudimo.
Dar vienas numatomas svarbus pakeitimas – nuo 2026 m. gegužės 1 d. visoje Lietuvoje drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglis, lignitą, durpių kurą. Draudimas nebūtų taikomas šią kuro rūšį naudojant kaip technologinį kurą pramoninėse krosnyse, kur kietojo iškastinio kuro naudojimas būtinas dėl jo aukšto šilumingumo, pvz., klinkerio, akmens vatos gamyboje.
Tam, kad fiziniams asmenims būtų lengviau atsisakyti kietojo iškastinio kuro šildymui, ES struktūrinių fondų ir Klimato kaitos programos lėšomis bus ir toliau teikiamos finansinės paskatos kietojo kuro katilų keitimui atsinaujinančios energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis namų ūkiuose.
Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas numatoma aiškiau reglamentuoti valstybės lygmens ir savivaldybių lygmens oro monitoringą. Savivaldybės būtų įpareigojamos matuoti arba kitais būdais vertinti oro kokybę gyvenamosiose vietovėse, informuoti apie ją vietos gyventojus, nustatyti rizikingas oro taršos požiūriu teritorijas, žmonių sveikatai pavojingų teršalų koncentraciją jose ir imtis veiksmų mažinti oro užterštumą.
Aplinkos apsaugos agentūra būtų įpareigojama atlikti valstybės lygmeniu ir savivaldybių lygmeniu bei ūkio subjektų vykdytų aplinkos oro kokybės matavimų ir kitų vertinimo duomenų kompleksinį vertinimą, rengti rekomendacijas savivaldybėms dėl savivaldybių aplinkos oro monitoringo plėtros.
Tikimasi, kad siūlomi įstaymų pakeitimai leis sumažinti į aplinkos orą išmetamų sveikatai pavojingų teršalų kiekį, prisidės prie aplinkos oro kokybės gerinimo. Deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetamas didesnis kiekis azoto oksidų, sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių teršalų, sieros dioksido, šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Sumažintas į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis padės greičiau įgyvendinti Lietuvos oro taršos mažinimo įsipareigojimus. Kietojo iškastinio kuro deginimo atsisakymas taip pat reikšmingas užtikrinant sugriežtintas aplinkos oro kokybės normas, kurios pateiktos naujos Europos Komisijos Aplinkos oro kokybės direktyvos pasiūlyme.
Pastabas ir pasiūlymus Aplinkos apsaugos, Aplinkos oro apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektams galima teikti iki birželio 16 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
Aplinkos ministerijos nuotrauka
