Važiuojant per Lietuvą jau galima pastebėti mėlynuojančius plotelius pievose ir pakelėse – tai pradedantys žydėti lubinai. Lubinai yra invazinė, viena labiausiai plintančių augalų rūšių, jų negalima auginti, dauginti, parduoti, mainyti. Aplinkosaugininkai ragina kuo daugiau lubinų skinti ir taip padaryti gerą darbą gamtai. Jeigu jų pridygo sode, sodyboje, aplink namą, reikėtų iškasti arba reguliariai šienauti kol dar nesubrandino sėklų.
„Ne visos svetimžemės rūšys kelia grėsmę mūsų šalies gamtai – jas vartojame maistui, vaistams, dekoratyviniais tikslais ir kitoms reikmėms kasdien, tačiau labai maža jų dalis Lietuvoje ir Europos Sąjungoje patvirtintos kaip darančios žalą ir jų naudojimas bei plitimas gamtoje turi būti valdomas. Vieni iš jų – gausialapiai lubinai. Šiuo metu jau prasidėjęs lubinų žydėjimo metas, todėl skinkite jų žiedynus, kad gamtoje liktų kuo mažiau, taip padėsime išsaugoti vietines augalų rūšis, buveines. Ir svarbiausia – neauginkite jų patys ne dėl to, kad numatytas draudimas, bet sąmoningai, kad gamtai nebūtų padaryta žala“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.
Lubinai, žydintys mėlynais, violetiniais, rausvais žiedais į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus. Šis daugiametis augalas didina azoto atsargas dirvožemyje, dėl to keičiasi ne tik dirvožemio sudėtis, bet ir augalų rūšių sudėtis – jose įsigali azotamėgės augalų rūšys. Didelė žala daroma, kai lubinai paplinta natūraliose pievų bendrijose, ypač smėlynų, stepinėse pievose.
Lubinų šaknų sistema gerai išvystyta, atspari sausrai, todėl jie anksčiau naudoti priešgaisrinėse miškų juostose sustabdyti pažeminiams gaisrams. Tačiau dabar, norint išsaugoti natūralias buveines, reikia riboti jų plitimą.
Pagrindinis būdas – iškasti. Tai nėra taip paprasta, nes lubino šaknys pasiekia ir iki 1,5 metro gylio. Jeigu lieka nors dalis šaknies, jis auga iš naujo. Kitas veiksmingas būdas – šienauti. Lubinus kasmet nušienavus po keletą kartų jie negali subrandinti sėklų, ir po kurio laiko toje teritorijoje išnyksta.
Atsargiau patartina elgtis su jau nužydėjusiais lubinais, juos nupjovus ar iškasus reikėtų kompostuoti arba išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kad sėklos neišplistų. Lubinų sėklos gyvybingos išlieka ilgai, todėl reikia būti atsargiems naudojant dirvožemį, kuriame jie auga.
Atkreipiame dėmesį, kad gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) įrašytas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir gyvybingų individų auginimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas yra draudžiamas.
Lietuvoje draudžiama auginti visas daugiamečio lubino rūšis ir veisles, prekiauti jų sėklomis ir sodinukais. Vis dar stebima, kad puošnias daugiamečio lubino veisles bandoma auginti, ieškoma, kaip parsisiųsti sėklas iš užsienio, pavyzdžiui „Polar Princess“, „Persian Slipper“ ir pan.
Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
