Europos Sąjungos (ES) iniciatyvą kurti saugumų teritorijų bendrijoje tinklą vėluojanti įgyvendinti Lietuva plės saugomų tokių teritorijų sąrašą, antradienį pranešė dienraštis „Lietuvos žinios“.

Kietųjų dalelių tarša šalyje žymiai sumažėjo, normos viršijamos keliose savivaldybėse.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, sekmadienį tarša kietosiomis dalelėmis leistiną paros normą nežymiai viršijo Vilniuje, Savanorių prospekte, bei Panevėžyje. Šiose savivaldybėse savaitgalį buvo laistomos gatvės, ir pirmadienį, anot agentūros atstovų, tarša normų nebeviršijo.

Šeštadienį vykusioje tradicinėje aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom“ visoje Lietuvoje dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių, sako akcijos vadovė.

Konstitucinis teismas (KT) antradienį paskelbė, kad urėdijų pertvarką įteisinusios įstatymo pataisos priimtos pažeidžiant Konstituciją. BNS pateikia „valstiečių“ inicijuotos urėdijų reformos chronologiją.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Nacionalinės oro taršos mažinimo planą. Jam praėjusią savaitę ministrų kabinetas pritarė iš esmės.

Plane numatyta, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai galės gauti lengvatų viešajam transportui arba finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad vienam žmogui galėtų būti skiriama 1000 eurų paskata, o iš viso tam būtų skirta 30 mln. eurų.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo skyrius (AAD PPS) per pirmąjį š. m. ketvirtį gavo 3 575 gyventojų pranešimus apie aplinkosauginius pažeidimus.

Trečiadienį išdegė beveik 165 hektarai pernykštės žolės, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). 

Sodininkų bendrijoms siūloma leisti pačioms nustatyti automobilių parkavimo bei komercinės veiklos apribojimus. Tiek pataisos iniciatoriai, tiek sodininkų bendruomenės atstovai sako, kad tokių taisyklių labiausiai reikia šalia didmiesčių esančioms sodininkų bendrijoms. 

Šiemet atvirose teritorijose kilo 463 gaisrai, per kuriuos išdegė daugiau nei 52 hektarai pievų ir kitų teritorijų.

Pernai tokiu pat metu buvo kilę 489 gaisrai, tačiau išdegęs plotas sudarė 30 hektarų, antradienį skelbia Aplinkos apsaugos departamentas.

Jeigu turite statybos įmonę ar esate laisvai samdomas statybos darbuotojas, nėra abejonių, kad apsvarstėte statybos įrangos bei įrankių nuomos galimybę. Vis didėjanti statybos įrangos pirkimo kaina reiškia, kad jums reikia išleisti dideles pinigų sumas, norint įsigyti visus reikiamus įrankius, įrangą. Ir turite išlaviruoti taip, kad vis dar išlaikytumėte savo verslo finansinį stabilumą. Geros naujienos yra tai, kad statybos įrankių nuoma dažnai būna daug pigesnė ir patogesnė. Pateiksime priežastis, kodėl taip yra:

Per pirmąjį lydekų žvejybos draudimo mėnesį žuvų ištekliams padaryta 2755 eurų žala, trečiadienį praneša Aplinkos apsaugos departamentas.

Anot aplinkosaugininkų, pažeidimai fiksuoti Alytaus, Šiaulių ir Vilniaus regionuose.

Per pirmąjį akcijos „Lydeka 2019“ mėnesį – nuo vasario 1 d. iki kovo 1 d. – aplinkosaugos pareigūnai patikrino 2775 žvejus mėgėjus ir nustatė 144 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus. 31 iš jų – šiurkštus. Be to, konfiskuoti 128 mėgėjų žvejybos įrankiai.

Daugiausia pažeidimų užfiksuota Utenos regione (40), o daugiausia šiurkščių – Kauno regione (14). Dažniausias šiurkštus pažeidimas – gyvos žuvelės naudojimas masalui.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl Marijampolės rajono gyventojo žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo.

VMVT atstovė Jurgita Savickaitė BNS patvirtino, kad tarnyba prašo teismo leisti konfiskuoti 15 ūkininko galvijų, laikomų Igliškėlių kaime itin blogomis sąlygomis.

Lietuvoje sparčiai plintančio afrikinio šernų maro piko šiemet laukiama šiek tiek anksčiau, nei praėjusiais metais, įspėja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas. 

Darius Remeika sako, kad šiemet maro, baigiančio apimti visą Lietuvą, piko tikimasi iki birželio pradžios. Iki to laiko, pasak jo, veterinarai turi apžiūrėti kiaulių laikytojų ūkius ir įsitikinti, ar šie naminiai gyvūnai laikomi saugiai.  

Vasario 20 d. Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo sukuriama galimybė elektros energijai imlioms įmonėms pasinaudoti lengvata mokant už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP). Šia lengvata įmonės galės pasinaudoti laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d.

„Šiandien šalies kraštovaizdžio struktūra nuo mokslininkų apskaičiuotos optimalios yra nutolusi: nustatytas apie 10 proc. gamtinių teritorijų trūkumas, o agrarinių žemių turime apie 13 proc. per daug. Įvairios intensyvios ūkinės veiklos plotai per pastaruosius trylika metų labiausiai išaugo Vilniaus–Kauno regione ir pietryčių Lietuvoje, Šiaulių ir Klaipėdos rajonuose, o mažiausiai – šiaurės vakarų, šiaurės rytų Lietuvoje ir kituose pasienio rajonuose“, – taip Lietuvos kraštovaizdžio būklė buvo pristatyta 2019 m. sausio 24 d. vykusiame specialiame Lietuvos Respublikos bendrojo plano iki 2030 m. rengimo eigą aptarusiame forume.

Vakar Aplinkos ministerijoje aptarta vasario pradžioje Jonavos rajono savivaldybėje pradėto vykdyti bandomojo projekto įvadinė ataskaita. Vienoje iš daugiabučių namų bendrijų, sodų bendrijų ir kaimo bendruomenėje šiuo metu, taikant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisykles, atliekami momentiniai komunalinių atliekų svėrimai.

Siekdama elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams suteikti pakankamai laiko įsidiegti europinį šių atliekų surinkimo, gabenimo ir apdorojimo reikalavimų standartą, Aplinkos ministerija pakeitė du teisės aktus: Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašą ir Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašą.

Nuo penktadienio Lietuvoje įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis truks iki balandžio 20-osios.

Kaip informuoja Aplinkos ministerija, draudimo tikslas – užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti jų išteklius.

Dėl neteisėtai sumedžioto stirnos patino ir tauriojo elnio trims asmenims gresia baudos nuo 800 iki 1800 eurų, medžioklės priemonių konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų, ketvirtadienį skelbia Aplinkos apsaugos departamentas.

Visiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Bylos bus perduotos nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams. 

Senuosiuose svetimšalių raštuose randama pasakojimų apie Lietuvą – mįslingą ir baugų miškų bei pelkių kraštą. O ir mūsų tautosakoje pelkė neretai minima kaip vieta, kur tikra pekla veisiasi. Tačiau retas žino, kokią svarbią ekologinę funkciją atlieka pelkės. 

Kaip teigia gamtosaugos ekspertai, vien miškai neišgelbės planetos, o iš visų sausumos ekosistemų pelkės yra pati efektyviausia organinės anglies saugykla. Todėl Europos Sąjunga inicijuoja ir remia projektus, kuriais siekiama atkurti nusausintas ir degraduojančias pelkes ir tokiu būdu mažinti klimato kaitos efektą sukeliančių dujų emisijas.

Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pataisas ir nuo šiandien jas pradeda derinti su visuomene.

Šios pataisos siūlomos siekiant geriau suderinti visuomenės lūkesčius dėl miškų išsaugojimo ir tinkamą Lietuvos įsipareigojimų ES mastu įgyvendinimą.

Šiemet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Muitinės departamento pareigūnais intensyvina maisto produktų vežėjų ir didmenininkų kontrolę.

Vykdant Vyriausybės šešėlinės ekonomikos mažinimo programą ir siekiant išaiškinti nelegalios prekybos maisto produktais atvejus, bus tikrinamos iš Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių į Lietuvą maisto produktus vežančios transporto priemonės ir įmonių didmeniniai sandėliai.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia žemės ūkio subjektus aktyviai naudotis Paskolų portfelio garantijų priemonės, administruojamos „Luminor“ banko, teikiamais privalumais.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas nuo 2018 m. vidurio įgyvendina finansų inžinerijos Paskolų portfelio garantijų priemonę (PPG priemonė). Paskolas pagal šią priemonę teikia „Luminor“ bankas.

Aplinkos ministerija primena medžiotojams, kad jie privalo, kaip pareigoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, vieną kartą per medžioklės sezoną (sausio-kovo mėn.) atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Šios apskaitos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą, taip pat santykinę jų gausą šalyje ir atskiruose regionuose.

Pagerinti mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas joms perėti bei auginti jauniklius padės pradėtas vykdyti ES remiamas projektas. Jo bendra vertė – beveik 2,4 mln. eurų. ES „LIFE“ programos investicijų suma sieks 1,4 mln. eurų.

Seimas leido daliai žmonių pakeisti savo valią ir prašyti už miestuose valstybės išperkamą jų turėtą žemę kompensuoti lygiaverčiu mišku. 

Tai gyventojai galės padaryti iki šių metų gegužės. Tokia išimtis galios tik tiems gyventojams, kurie po 1995 metų birželio 1–osios pateikė prašymus atgauti žemę miestuose. 

Aplinkos ministerija skelbia, kad medžiotojai išnaudojo praėjusį rudenį paskirstytą vilkų sumedžiojimo kvotos dalį, todėl paskirstyta ir likusi kvotos dalis.

Ministerijos pranešime teigiama, kad maksimaliai per šį žiemos sezoną buvo leista sumedžioti 110 vilkų. Šiuo metu sumedžiota daugiau nei 60 vilkų – skaičius viršytas, nes kai kurie medžiotojų būreliai vėlavo pateikti pranešimus apie sumedžiojimą.

Sausio 1 d. įsigaliojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno pasirašyti įsakymai, kuriais supaprastinamos sąlygos vartotojams, prijungiantiems savo elektros ir gamtinių dujų įrenginius prie tinklų. Atsisakius perteklinių pažymų bei procedūrų, vartotojai taupys laiką ir pinigus, prijungdami įrenginius prie tinklų.

Miškų kirtimas, pelkių sausinimas, šalutinis miško naudojimas, per daug intensyvi rekreacija – tik dalis priežasčių, dėl kurių nepaprastai svarbūs istoriškai kurtiniai Lietuvoje nyksta, teigia dr. Rytis Zizas. Anot jo, naujausiais skaičiavimais Dzūkijos ir Aukštaitijos miškuose gyvena beveik 3 šimtai patinų. Šis skaičius žymiai mažesnis nei, pavyzdžiui, Latvijoje, kurioje kurtinių patinų skaičius siekia apie 2 tūkstančius.