Pagerinti mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas joms perėti bei auginti jauniklius padės pradėtas vykdyti ES remiamas projektas. Jo bendra vertė – beveik 2,4 mln. eurų. ES „LIFE“ programos investicijų suma sieks 1,4 mln. eurų.
Pagrindinis šio projekto tikslas – visose mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose pagerinti jų buveinių kokybę ir būtinas apsaugos sąlygas įtraukiant suinteresuotas institucijas į šias veiklas ir panaudojant jų pajėgumus. Projektą vykdo Lietuvos ornitologų draugija su partneriais. Jį numatyta baigti 2022 m. gruodį.
Visose aštuoniose upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose planuojama atkurti šiems paukščiams tinkamas sąlygas. Nemuno pakrantėse ir salose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, Kalvių karjere ir Nemuno deltoje bus pilamos stacionarios salos. Iš viso numatyta supilti 13 salų. Be to, šiose teritorijose bus išdėliota 600 slėptuvių žuvėdrų jaunikliams, o lankytojams perimviečių prieigose bus įrengti informaciniai ženklai.
Mažoji žuvėdra – mūsų šalyje retas ir saugomas paukštis, nuo 1976 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir globojamas Berno bei Bonos konvencijų, Paukščių direktyvos. Dabar Lietuvoje peri tik apie du tris šimtus mažųjų žuvėdrų porų.
Labai svarbu, kad šie paukščiai nebūtų trikdomi perėjimo metu. Deja, jų populiaciją mažina žmonės (žvejai, poilsiautojai) ir jų lankymasis perimvietėse. Dėl vandens lygio svyravimų, pakrančių apžėlimo medeliais, kita augalija nyksta vietos, kuriose mažosios žuvėdros gali dėti kiaušinius. Norint jas išsaugoti, būtina valyti šių sparnuočių perėjimui tinkamus krantus, riboti žmonių lankymąsi veisimosi vietose.
Upinės žuvėdros, beveik perpus didesnės už mažąsias žuvėdras, yra paplitusios Lietuvoje, bet jų apsaugos būklė nėra palanki, kadangi sunyko kai kurios šių paukščių perėjimo vietos, o daugelis kitų veisimosi vietų yra mažai tinkamos.
Aplinkos ministerijos informacija
