Miškų kirtimas, pelkių sausinimas, šalutinis miško naudojimas, per daug intensyvi rekreacija – tik dalis priežasčių, dėl kurių nepaprastai svarbūs istoriškai kurtiniai Lietuvoje nyksta, teigia dr. Rytis Zizas. Anot jo, naujausiais skaičiavimais Dzūkijos ir Aukštaitijos miškuose gyvena beveik 3 šimtai patinų. Šis skaičius žymiai mažesnis nei, pavyzdžiui, Latvijoje, kurioje kurtinių patinų skaičius siekia apie 2 tūkstančius.
Kurtinių skaičius mažėja
Kurtinio paplitimas yra vienas didžiausių iš visų tetervininių šeimos paukščių rūšių, kurių Europoje, Azijoje ir Amerikoje yra suskaičiuojama per pusšimtį. Kaip pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus mokslo darbuotojas dr. Rytis Zizas, kurtinys paplitęs išilgai Eurazijos borealiniuose miškuose nuo Skandinavijos iki rytų Sibiro. Gyvena ir pietvakarinėje Europos dalyje, kalnų miškuose.
„Gausiausios populiacijos šalies mastu gyvena Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, tuo tarpu Pietvakarinėje Europos dalyje rūšis paplitusi fragmentiškai, kai kuriose Vakarų ir Centrinės Europos teritorijose vietinės populiacijos jau išnykusios arba regioniškai labai pažeidžiamos, nes tapusios izoliuotomis“, – tvirtina mokslininkas.
Dr. R. Zizas tęsia, kad Lietuvoje kurtinys yra vietinė, šimtmečius gyvenanti rūšis. Anot mokslininko, šie paukščiai XIX a. pabaigoje–XX a. pačioje pradžioje dar buvo paplitę praktiškai visoje šalies teritorijoje, o ir pačių paukščių buvo žymiai daugiau. Vėliau, nežiūrint į tolygų miškingumo augimą, kurtinių gausa nuolat mažėjo.
„Šiuo metu, remiantis naujausiais skaičiavimais, gyvena arti trijų šimtų patinų (apskaitų metu skaičiuojami tik tuoktuvėse dalyvaujantys patinai), kurie natūraliai paplitę pietrytinėje šalies dalyje Dzūkijoje ir Aukštaitijoje besidriekiančiuose miškų masyvuose. Palyginimui, štai Latvijoje kurtinių gausa šiuo metu trijų Baltijos šalių kontekste yra didžiausia – priskaičiuojama arti 2 tūkst. patinų“, – skaičiuoja R. Zizas.
Mažėjimą lemia ne vienas veiksnys
Mokslininko teigimu, pastaraisiais dešimtmečiais kurtinių gausos mažėjimas konstatuojamas didžiojoje jų natūralaus paplitimo arealo dalyje. Skirtingai nei Skandinavijos šalyse ir Rusijoje, kur šie paukščiai tradicinėse buveinėse dar gausūs, likusios Europos dalies populiacijoms be aktyvios apsaugos gresia gan greitas išnykimas.
„Mūsų šalyje šiems paukščiams dar yra kiek geresnės sąlygos, lyginant su kitomis paplitimo arealo dalimis tolyn į Centrinę Europą, vis dėlto Lietuva jau yra ištisinio paplitimo arealo pakraštyje“, – sako pašnekovas. Tačiau dr. R. Zizas aiškina, kad viena iš pamatinių populiacijų ekologijos mokslo nuostatų skelbia, jog populiacija nyksta, kuomet jos narių mirtingumas yra didesnis už gimstamumą. Kalbant apie kurtinius, anot mokslininko, svarbu pabrėžti, kad šios rūšies populiacijos pokyčius lemia biotiniai, abiotiniai ir antropogeniniai veiksniai.
„Antropogeniniams, priskiriama žmonių ūkinė veikla, pasireiškianti rūšiai nepalankiomis miškininkavimo procedūromis – miškų kirtimu, pelkių sausinimu, šalutiniu miško naudojimu, per daug intensyvia rekreacija ir kt. Biotiniams – tai per didelė plėšrūnų ir visaėdžių gyvūnų, kurie maitinasi kurtiniais ar jų kiaušiniais, taip pat elninių žvėrių, nugraužiančių augalus, kuriais minta ir šie paukščiai, vietinė gausa. Pastaraisiais dešimtmečiais daugumos natūraliais kurtinio priešais laikomų gyvūnų gausa labai padidėjusi. Kartu tai lemia buveinių blogėjimą“, – paaiškina R. Zizas.
Pašnekovas tęsia, kad dar neaptarti abiotiniai veiksniai yra pastarųjų metų žiemos, kai didžiąją dalį nevegetacinio laikotarpio vyrauja teigiama oro temperatūra, o vėliau, prasidėjus kalendoriniam pavasariui, pasireiškia staigūs temperatūros svyravimai – kelios dienos stiprių šalčių, didelis kiekis kritulių, ypač lietus bei vėjas.
„Tuo metu sudėtos dėtys ir ypač tik ką išsiritę jaunikliai dažnai žūsta, nes yra labai jautrūs drėgniems, šaltiems orams. Šių visų gausą limituojančių veiksnių kompleksinis poveikis, esant mažam paukščių skaičiui populiacijose, apsunkina kurtinių išlikimą. Dar daugiau – dėl vietinių populiacijų izoliuotumo blogėja genetinės informacijos sklaida – giminingi paukščiai tampa mažiau vislūs, o jaunikliai – mažiau gyvybingi“, – teigia mokslininkas.
Veisia, bet to neužtenka
Šiai rūšiai plėstis trukdo ne vienas prieš tai įvardytas veiksnys, tačiau, anot dr. R. Zizo, pasaulyje yra iniciatyvų, kuriomis stengiamasi bent jau išsaugoti esančias kurtinių populiacijas. Kurtinių apsauga daugiausiai yra orientuota į buveinių gerinimą. Be to, nemažai vietovių vykdytos bei šiuo metu vykdomos kurtinių vietinių populiacijų atkūrimo (reintrodukcijos) bei didinimo programos, kuomet jauni paukščiai išauginami nelaisvėje ir paleidžiami į laisvę arba įkurdinami kitose šalyse gamtoje sugauti individai.
Tačiau Lietuvoje, pasak mokslininko, vykdoma kurtinių tuokviečių apsauga (saugoma kelios dešimtys žinomų tuokviečių – jose ribojama miškų ūkio veikla, nevykdomi pagrindiniai kirtimai), kuri neužtikrins šių paukščių išlikimo.
Mūsų šalyje ši paukščių rūšis yra ir veisiama, tačiau dr. R. Zizas sako, kad tai neišgelbės kurtinių: „Dėl nedideliais kiekiais veislyne užaugintų ir į Karšuvos girią paleidžiamų paukščių gyvybinga vietinė populiacija ko gero nesusidarys.“ Kurtinių veislynas įsteigtas Viešvilės rezervate. Tačiau, kaip informuoja pats rezervatas, turimų voljerų kiekis ir kurtinių skaičius nėra pakankami, todėl, be abejo, reikalinga veislyno plėtra. Veislyne išauginti jaunikliai išleidžiami į gamtą. Jauniklių paleidimo vietos pasirinktos rezervate, nes čia užtikrinama didesnė ramybė.
Rezervate atsižvelgiama į kurtiniams palankių sąlygų kūrimą, stebima, ar jie turi kuo maitintis gamtoje. Ypač svarbios mėlynės, kurių lapais, ūgliais ir uogomis kurtiniai minta. Be to saulės apšviestuose mėlynojuose gausiau jauniklių maisto – vabzdžių. Kaip dar viena sudedamoji programos dalis yra plėšrūnų – lapių, mangutų, kiaunių – naikinimas ir šernų skaičiaus reguliavimas rezervate ir jo apylinkėse. Vieni jų pavojingesni dėtims ir jaunikliams, kiti – ir suaugusiems paukščiams. Būtent nuo šių gyvūnų pirmiausiai priklauso kurtinių perėjimo ir išlikimo sėkmė gamtoje.
LAMMC Miškų institutas dešimtmetį vykdo tyrimus, kuriais siekiama nustatyti didžiausias grėsmes šiems paukščiams mūsų šalyje. Duomenys nuolat atnaujinami. Šiuo metu Lenkijos mokslininkais vykdomi genetiniai tyrimai, kurie galimai leis atsakyti, kokio porūšio paukščius turime savo šalyje. Be to, kartu su mokslininkų iš kitų institucijų grupe parengtas kurtinių pagausinimo Lietuvoje planas, tačiau jam dar reikia finansavimo.
Lrt.lt
