Per pastaruosius 10 metų savanorių skaičius Lietuvoje išaugo 3 kartus. Vis dėlto dažnas savanoris rūpindamasis kitais „perdega“. Tada mėgstama veikla nebekelia pasitenkinimo ir ima atrodyti beprasmė. Kaip atpažinti perdegimo sindromą ir jo išvengti?

„Jeigu mama man ko nors nenupirks, tai ji manęs nebemyli“ – mąsto jūsų mažylis parduotuvėje. Neretai susidūrę su nevaldomomis vaiko emocijomis reikalaujant vis naujo žaislo – pykčiu, rėkimu ar kritimu ant žemės, tėvai praranda kantrybę ir neišdrįsta pasakyti „NE“. Kaip elgtis tokiose situacijose? Ar pirkti kiekvieną žaislą, kurio tik vaikas įsigeidžia, iš tiesų, yra vienintelė išeitis? Ar tokie veiksmai vaiko neišpaikina, įpratindami rodyti savo užgaidas nuolatos?

...taip neseniai Facebook’e pakomentavo viena pašnekovė, reaguodama į pasidalintą profesorės Viktorijos Daujotytės kalbą, pasakytą 2018 m. gegužės 7 d. Vileišių rūmuose, humanitarinių lituanistinių institutų vadovų spaudos konferencijos metu. Išties, laikas po Švietimo ir mokslo ministerijos „gerosios naujienos“ apie lituanistinį institutų jungimą į vieną humanitarinių tyrimų centrą paskelbimo išsiskyrė itin keistu dialogu ar veikiau jo regimybe, kai mokslo bendruomenė vis bandė ir bandė mokslo valdininkams kalbėti apie ją realiai kamuojančias problemas bei pagrįsti, kodėl siūlomas žingsnis jų neišspręs, o šie apsisukę vis grįždavo ir grįždavo prie savo idėjos, nors iki šiol nepajėgė tyrėjų ja nei įtikinti, nei užkrėsti... Tai ir nebežinai, žmogau, kam šiuo atveju labiau tiktų posakis gutta cavat lapidem non vi, sed seepe cadendo... 

„Aš drąsiai visiems pradėjau sakyti, kad mano cirko disciplina yra sofa“, – teigė MARIJA BARANAUSKAITĖ, baigusi studijas tarptautinėje klounados Philippe'o Gaulier mokykloje Paryžiuje ir atvykusi kuriam laikui padirbėti į Lietuvą. Neapčiuopiamas, nesugaudomas, bet labai įdomus lietuvės šiuolaikinio cirko atstovės „Sofos projektas“ sulaukė didžiulio dėmesio šių metų „Naujojo cirko savaitgalyje“ – laisvų vietų, užsiminė Marija, jau nebėra.

„Kataliko balsas“ pristato Popiežiaus Pranciškaus bendrųjų audiencijų katechezėmis paremtas trumpas meditacijas apie viltį. Šias meditacijas galima naudoti tiek maldos grupelėse, tiek asmeninės maldos metu, siekiant „apčiuopiamiau“ gyventi tikėjimu kasdienybėje, kurioje esame pašaukti tapti šventaisiais.

Vos pasklidusios, idėjos apie vidutinio amžiaus krizę paplito populiariojoje kultūroje ir įsišaknijo žmonių sąmonėje, bet psichologai šį reiškinį neigia, portale theguardian.com rašo Jonathanas Rauchas. Gyvenimas po 50-ies tikrai kinta, tačiau visiškai kitaip, nei manoma.

Kuo anksčiau pradėsime stiprinti savo vaikų psichikos sveikatą, tuo geriau užaugus jiems seksis įveikti daugelį kasdienių išbandymų, svetainėje psychologytoday.com tvirtina psichoterapeutė Amy Morin. Taigi, pasak jos, vaikams būtina suteikti tam tikrų įgūdžių, o tą padaryti tėvams bus lengviau žinant penkias auksines taisykles.

1. Pasistenkite, kad psichikos gerovės puoselėjimas taptų šeimos prioritetu

Dauguma tėvų kone kasdien vaikams primena apie tai, kaip svarbu prižiūrėti savo kūną. Jie diegia mažiesiems įprotį reguliariai valytis dantis, sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviems. Tačiau tik nedaugelis tėvų su savo mažaisiais kalba apie tai, kad nepaprastai svarbu rūpintis dar ir psichikos sveikata.

Visi norime, kad mūsų vaikai būtų drąsūs, ryžtingi ir pasitikintys savimi. Deja, kai kurie vaikai yra užsidarę, baikštūs nuo ankstyvos vaikystės, o vėliau, paauglystėje, įvairiausios nerimo formos ir emociniai sutrikimai gali tik sustiprėti. Įvairaus amžiaus vaikai gali bijoti skirtingų dalykų, svarbu, kad baimė neperaugtų į nuolatinį nerimą.

Prieš kelias dienas minėtos 29-osios Baltijos kelio metinės, ir, kaip įprasta dažnam nesenos praeities įvykiui, keli masinės informacijos priemonėse (daugiausia – interneto portaluose) publikuoti interviu su Sąjūdžio veikėjais tapo įkvėpimo šaltiniu šiam tekstui. Tekstui, kuris gal ką nors užgaus – galbūt netgi įžeis. Nepaisant tokio tikėtino rezultato, tikslas – ne užgauti. Tikslas – priversti dar kartą susimąstyti apie tai, ar mūsų šiandienis požiūris į tam tikrus istorinius įvykius yra teisingas.

Tiems, kurios vargina mokyklos kasdienybė, akademinių metų pradžia gali atnešti daug streso, o tada kyla nerimas, nusivylimas ar net baimė, portale psychologytoday.com rašo psichologas Bobby Hoffmanas. Tačiau, pasak specialistų, vadovaudamiesi keliais patarimais, tėvai ir mokytojai vaikams gali padėti labiau džiaugtis naujais mokslo metais.

Naujas tyrimas dar kartą patvirtina skirtumus tarp lyčių atskleisdamas, kad susilaukus vaikų moterų smegenys pakinta – moterys tampa supratingesnės ir  empatiškesnės.

Neseniai dienraštyje The Boston Globenagrinėti skiriamieji požymiai, pasireiškiantys nėščiųjų neurologijoje. Naudodamiesi moderniosiomis technologijomis tyrėjai gavo nepaprastų rezultatų. Reno universiteto Prancūzijoje mokslininkas Jodis Pawluskis, kuris specializuojasi ignoruojamos motinų smegenų neurobiologijos srityje (angl. neglected neurobiology), teigia motinystę esant „vienu reikšmingiausių biologinių nutikimų“ moters gyvenime.

Turėjau gerai pagalvoti, ar apskritai reikia ką nors rašyti apie tą Pensilvanijos bylą. Situacija ir su ja susiję klausimai labai jautrūs, atrodo, taip nesunku pasakyti ką nors „ne taip“. Klausimų labai daug, nelengva išnarplioti, kaip jie susiję tarpusavyje. Galų gale ir tinkamą toną sunku parinkti, nedera menkinti situacijos keliamų jausmų, bet kartu nesinori kurstyti (ir, et, ką ten, pačiai prisišaukti) dar daugiau įniršio.

Vėl lūžta ietys dėl lytiškumo ugdymo. Aštuonių žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją su priekaištu dėl Jurgitos Ablėnės, georgrafijos mokytojos iš Panevėžio, pedagogams parengtos medžiagos, skirtos įgyvendinti „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą“. Programos įgyvendinimo medžiaga yra patvirtinta ministerijos. Besikreipusiųjų teigimu, joje yra informacijos, prieštaraujančios patvirtintai programai, LR Konstitucijai bei tarptautiniams dokumentams. Teigiama, jog medžiagoje „skleidžiama homofobija, klaidinanti ir realybės neatitinkanti informacija apie Stambulo konvenciją, formuojama nuomonė, kad Vakarų valstybės griauna tradicines šeimas, menkinami berniukai, kuriuos augina vienišos mamos“.

Krizių būna įvairių, tačiau dažniausiai žmonės kreipiasi dėl santykių, sunkumų bendraujant su aplinkiniais ar skyrybų, LRT RADIJUI sako Krizių įveikimo centro vadovė Simona Glodenienė. Anot jos, penkių pastarųjų metų statistika rodo, kad 60 proc. besikreipiančių pagalbos – moterys, o dalis lankytojų užsiima tęstine pagalba.

Blogai jaučiatės. Prastai miegate. Viduje spengia tuštuma, o pasaulis aplinkui atrodo beviltiškas. Kas tai? Tiesiog bloga nuotaika, nes lyja ir tamsu? Galbūt gedulas po svarbios netekties? Išdavystės skausmas? Ar tai kada nors praeis savaime?

Puikiai suvokiate, kad esate narcizas, bet norėtumėte, kad jūsų santykiai su kitais žmonėmis būtų geresni? Nelabai įsivaizduojate, ko griebtis, išskyrus kelią pas psichoterapeutą? Tarptautinį pripažinimą pelniusi geštalto terapijos specialistė dr. Elinor Greenberg svetainėje psychologytoday.com sutinka, kad, net ir labai norint, liautis žeminti kitus nėra lengva, ir pataria, kaip save paguosti ir pritraukti dėmesio kitokiais būdais.

Sunkumų artimuose santykiuose neišvengiame daugelis. Bet užaugusiems alkoholikų šeimoje viskas kur kas kebliau. Intymumas, artumas, pažeidžiamumas nedera su vaikų iš tokių šeimų ankstyvame amžiuje išmoktais išgyvenimo įgūdžiais. „Noriu užmegzti draugystę. Nenoriu įsitraukti į santykius.“ „Noriu su kuo nors susipažinti. Nenoriu su niekuo pažindintis.“ „Noriu tave geriau pažinti. Prašau, pasitrauk nuo manęs.“ Visi šie prieštaravimai trukdo sukurti trokštamus santykius.

„Duokite man vaiką iki septynerių ir aš jums duosiu žmogų“ (Šv. Pranciškus Ksaveras)

Vasaros pradžioje nuvilnijo diskusijos apie mokslo metų trukmės ilginimą. O tai tik vienas mokymosi trukmės ilginimo aspektas. Kitas aspektas yra mokyklinio amžiaus jauninimas. Dar neseniai Lietuvoje privalomas formalus ugdymas buvo pradedamas pradinėje mokykloje nuo septynerių metų. Priešmokyklinį ugdymą institucijose tėvai rinkdavosi savo iniciatyva. 2016–2017 mokslo metais privalomas tapo priešmokyklinis ugdymas, į kurį jau buvo pakviesti šešiamečiai. Taip metais paankstėjo privalomas formalusis ugdymas. Jei tėvai nori į priešmokyklinį ugdymą išleisti penkiametį vaiką, tai savivaldybės pedagoginė-psichologinė tarnyba turi nustatyti, kad jis brandus mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

„Diena, kai atlikau mano gyvenimą pakeitusį atbulinį salto – nesiskyrė nuo visų kitų, – pasakoja Antanas Sabaitis. – Tuo metu studijavau Kauno kolegijoje ir jau buvau susidėjęs kuprinę antro kurso studijoms. Draugai pakvietė pasitreniruoti lauke prie Kauno pilies, todėl mielai prisijungiau. Dariau įvairius pratimus, po to nutariau patobulinti atbulinio šuolio pratimą… Neblogai jį mokėjau ir daug kartų buvau tą dieną atlikęs, tačiau šį kartą viskas išėjo kitaip…“

Kiekvienai mamai ar tėčiui yra tekę nors kartą atsidurti situacijoje, kai jų atžalos pyktis tampa nevaldomas. O dar tas bejėgiškumo jausmas, kuris apima, kai nežinome, kaip su tuo tvarkytis... Vaiko pykčio valdymas tampa dar vienu iššūkiu. Kyla klausimas, ką galime padaryti, kad vaikas išmoktų tvarkytis su savo pykčiu? Vaikų ir paauglių literatūros leidykla „Nieko rimto“ dalinasi portalo „Psychology Today“ ir Maureen Healy straipsniu apie būdus padėti vaikams suvaldyti pyktį.

Rengiantis 9-ajam Pasaulio šeimų susitikimui Dubline 2018 m. rugpjūtį pateikiame katechetinį kelią, paremtą popiežiaus Pranciškaus posinodiniu apaštališkuoju paraginimu Amoris laetitia.

Šiuolaikinėje kultūroje daug dėmesio skiriama moteriškoms problemoms, tuo tarpu vyrai ir berniukai lieka užribyje. Paauglių nuo 9 iki 19 metų amžiaus grupėje berniukai įvykdo net 80 proc. savižudybių, o mergaitės – 20 proc. Tarptautinė psichologų bendruomenė apie emocinį vyrų neraštingumą kalba jau ne vieną dešimtį metų ir akcentuoja didžiules problemas, su kuriomis susiduria vyrai, nuo mažens auklėjami nerodyti savo jausmų. Lietuvos ugdymo įstaigas jau pasiekia suvokimas, kad, norint užauginti sveikus vyrus ir moteris, jau ankstyvoje vaikystėje juos reikia mokyti emocinio raštingumo.

Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Šioje grupėje skurdo rizikos lygis palyginti su ankstesniais metais padidėjo 5,7 proc. punkto. Tai lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Tyrimo laikotarpiu – 2016 m. – vidutinė senatvės pensija siekė 255,3 eurus, šiuo metu ji sudaro 307,4 eurų.

Gyvename dėl meilės pakvaišusioje visuomenėje. Mums sakoma, kad mylėti yra svarbiausia: reikia mylėti tėvus, vaikus, tėvynę taip pat reikia mylėti, reikia mylėti partnerį, o jei nemyli – tu kažkoks ne toks. Netgi psichologijoje priėmimas siejamas su meile, nors taip atimama teisė nemylėti ir rinktis, portale psy-practice.com rašo psichologė Miroslava Mirošnik.

Tai kūrybiškas būdas pateikti nepatogią informaciją taip, kad ji būtų išgirsta, apie „sumuštinio techniką“ svetainėje psychologytoday.com amerikiečių psichiatrė ir knygų autorė Judith Orloff. Anot jos, pasinaudoję šiuo metodu, ne tik pagerinsime savo santykius su aplinkiniais, bet ir patys turėsime daugiau naudos, tarkim, suprasime, kad neturime spręsti kitų žmonių problemų.

Lietuvių misija Etiopijoje baigėsi. Jos dalyviai pasidalino paskutiniais dienoraščių įrašais ir bendru dalyvių laišku.

Dauguma žmonių, deja, susiduria su skaudžia realybe – pradžioje jaučiamas stiprus susižavėjimas žmogumi laikui bėgant išblėsta, todėl jei esate įsimylėję ir pradedate kalbėtis apie santuoką, pirmiausia turite užduoti sau keletą svarbių klausimų, portale psychologytoday.com rašo psichologė Jane Greer. Pasak specialistės, neturint tvirto santykių pagrindo, skyrybos yra tik laiko klausimas.

Andrius Simankovas – aštuoniolikmetis abiturientas. Dvyliktokas beveik kiekvieną mėnesį stengiasi aplankyti bent vieną užsienio šalį ir jau yra apkeliavęs daugiau nei pusę Europos. A. Simankovas sako: „Keliones reikia planuoti iš anksto, ir kartais užtenka vos kelių dienų, kad pamatytum tikrai daug.“

Jordanas Petersonas – plačiai pasaulyje žinomas klinikinis psichologas, buvęs Harvardo, o dabar Toronto universiteto profesorius. Šiuo metu jis tikriausiai garsiausias viešasis intelektualas Vakaruose, akademikas, kurio populiarumas prilygsta roko žvaigždėms.

Nemažai  vaikų vis dar užauga smurtaujančiose šeimose, nors  svarbiausia tėvų pareiga yra padėti mažyliui vystytis fiziškai, socialiai ir dvasiškai bei juo rūpintis. Vaikystėje patirtas fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali paveikti visą tolesnį žmogaus gyvenimą.