Europos mokslininkai atrado beveik Neptūno dydžio egzoplanetą NGTS-4b, kuri yra srityje, kur tokių planetų negali būti.

„Uždraustąja“ planeta Peteris Wheatley ir jo kolegos pavadino egzoplanetą NGTS-4b. 20 kartų masyvesnė už Žemę planeta yra vos 20% mažesnė už ledo gigantą Neptūną, tačiau įkaitusi iki 1000 °С. NGTS-4b orbita driekiasi visai netoli nuo panašios į mūsų Saulę žvaigždės, ir metai čia trunka apie 1,3 paros. Įdomiausia, kad ji yra srityje, kur tokių planetų neturėtų būti iš principo. 

Greičiausiai paskutinė vieta, kurioje ieškotumėte vaistų nuo vėžio, yra pūvantys vaisiai. Būtent jais mintančios muselės yra mokslo pasaulio superžvaigždės. Vaisinės muselės yra vos 3 milimetrų ilgio, tačiau jų pavadinimas jau yra įrašytas prie šešių Nobelio premijų.

Kai kurie plastikai sunkiau perdirbami nei kiti ir didelė jų dalis atsiduria sąvartynuose. Mokslininkai jau dešimtmečius siekia sukurti tokį plastiką, kuris būtų perdirbamas neribotą skaičių kartų bei išspręsti atliekų problemą. Naujoji plastiko rūšis gali būti būtent tai, ko taip ilgai siekta.

JAV Energetikos departamento „Lawrence Berkeley National Laboratory“ mokslininkai sukūrė naują plastiko polimerą, kuris „gali būti suskaidytas ir vėl surinktas molekuliniame lygyje – tarsi Lego dėlionė.“

Kadaise Marse vandens netrūko. Dabar Marse sausa ir šalta. Kas išeidamas ištraukė kamštį?

Marso atmosferoje yra kas porą metų atsiveria skylė, per kurią į kosmosą išleidžiami riboti Marso vandens ištekliai, o likęs vanduo atsiduria ašigaliuose.

Kasdien nešiojamas liemenukas dažniausiai pasirenkamas labai paskubomis, neįvertinus, koks yra jo poreikis ir tuo pačiu kokio labiausiai reikia. Toks sprendimas nėra geras, kadangi liemenukai yra ne tik krūtinę prilaikantis apatinukas, tačiau tuo pačiu ir skoningas Jūsų stiliaus kūrimo elementas.

Iki gyventojų pajamų deklaravimo pabaigos liko vos keletas dienų. Jei šį darbą vis atidėliojate, pasinaudokite technologijų ekspertų patarimais, padėsiančiais jį atlikti greičiau ir paprasčiau.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi patarimais, kaip išmaniai deklaruoti ir valdyti savo pajamas.

Pasiūlymas betono konstrukcijas sustiprinti panaudojant tvirtinimo juostą gali nuskambėti kaip pokštas, bet būtent tam naudojamas sustiprintas polimerinis lakštas (FRP). Mokslininkai teigia sukūrę geresnę FRP versiją, kurios pritvirtinimas reikalauja dvigubai mažiau žmonių ir laiko.

Paklodės renkantis patalynę dažnai yra nepelnytai pamirštamos, tačiau iš tikrųjų tai vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių miego kokybę. Galvodami apie miegą pirmiausiai susimąstome apie minkštą čiužinį ar pagalves, tačiau paklodės yra ne mažiau svarbios. Jų pasiūla iš tikrųjų milžiniška, o etiketės gana painios, tad pateikiame keletą patarimų, kurie leis lengvai susigaudyti ir pasirinkti tai, kas svarbiausia puikiai miego kokybei.

Ar paklodės audinys svarbus?

Apie medžiagas puikiai išmanantys specialistai pataria visada rinktis orui laidų paklodės audinį ir, jei nors kartą teko miegoti ant sintetinės paklodės, jiems tikrai pritarsite. Natūralūs ir orui laidūs audiniai leidžia kūnui palaikyti tinkamą temperatūrą, o miego metu tai yra labai svarbu. Jei paklodės audinys yra nelaidus orui, miegant šiluma po truputį virsta karščiu, kuris ne tik blogina miego kokybę, bet kartais net ir priverčia prabusti. Su šia problema dažnai susiduria vaikai, jautriai miegantys ar nuo suaktyvėjusios prakaitų liaukų veiklos kenčiantys žmonės. Laimei, sprendimas yra paprastas – tereikia rinktis orui laidų natūralų audinį.

Vienas iš puikių pasirinkimų yra medvilnė arba linas. Tai patvarūs pluoštai, pasižymintys puikiomis laidumo orui savybėmis, be to, juos lengva skalbti ir prižiūrėti. Šiuolaikinės technologijos leidžia dar labiau pagerinti natūralaus audinio savybes, paklodės audinį praturtinant pluošto elementais, kurie užtikrina švelnumą, minkštumą ir vėsumo pojūtį. Taigi, jei renkatės paklodę, pirmiausiai ant pakuotės ieškokite informacijos, iš ko ji yra pagaminta, ir pirmenybę teikite natūraliam audiniui.

Ką lemia paklodės audinio tankis?

Audinio tankis bus nurodytas ant kiekvienos paklodės etiketės ir į jį verta atkreipti dėmesį. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo tvirtesnis ir atsparesnis yra audinys. Mažo tankio paklodė, tikėtina, bus prastesnės kokybės, tempiama miego metu ji gali keisti formą, greičiau susidėvi, praranda savo išvaizdą. Kokybiško ir patikimo audinio tankis turėtų svyruoti apie 150-200, tokia paklodė dėvėsis tolygiai, ją bus patogu naudoti, ji puikiai atlaikys daugybę skalbimų. Be to, didesnio tankio audinys geriau palaiko formą, yra standesnis, tad tokią paklodę bus paprasčiau patiesti, net ir daug vartantis miego metu nesusidarys paklodės raukšlių.

Paklodės dydis – svarbus

Rinkdamiesi paklodę pastebėsite, kad yra ne vienas dydžio standartas. Į tai svarbu atkreipti dėmesį ir neeksperimentuoti. Tiek per maža, tiek per didelė paklodė pridarys rūpesčių. Jei paklodė per maža, miegant ji gali nusislinkti, o pernelyg didelė paklodė raukšlėsis. Miegui geriausiai tinka lygus pagrindas, tad reikėtų rinktis tiksliai tokio dydžio gaminį, koks yra reikalingas. Įvertinkite savo lovos dydį ir pagal tai pasirinkite paklodę – vienas iš standartinių dydžių tikrai tiks.

Paklodės su guma ar be jos?

Galima išskirti du pagrindinius paklodžių modelius: vienos jų yra užtiesiamos, o kitas prilaiko perimetre įsiūta guma. Abu tipai yra vienodai populiarūs ir patogūs naudoti, tad kiekvienas gali rinktis tai, kas labiau patinka. Vis dėlto jei miego metu aktyviai judate, paklodė su guma bus geresnis pasirinkimas: guma patikimai laikys medžiagą vietoje, net jei daug vartysitės. Taip pat labai praktiška paklodes su guma rinktis vaikų lovoms, nes mažieji išdykėliai čia mėgsta ne tik nusnausti, bet ir žaisti ar šokinėti, paklodės su guma nereikės kaskart taisyti.

Jei vertinate savo miego kokybę, paklodę visada rinkitės atsakingai ir atkreipkite dėmesį į šiame straipsnyje minėtus aspektus. Mažos smulkmenos turi daug įtakos mūsų miegui, o jam juk skiriame net pusę gyvenimo!

Jau tris mėnesius gyventojai pensijai antros pakopos fonduose kaupia pagal naują modelį. Daugiau nei 800 tūkstančių Lietuvos gyventojų – kas antras, jei neskaičiuojame pensininkų ir vaikų – kiekvieną mėnesį moka įmokas ir gauna valstybės paskatas. Svarbiausia, kad daugelis jų pradėjo domėtis, kaip geriausiai taupyti senatvei.

Kai kurie sprendimą jau priėmė – vieni pasirinko kaupti toliau, kiti apsisprendė mokėti didesnes įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas, treti nutarė sustabdyti tolesnį įmokų mokėjimą, dar kiti nusprendė iš kaupimo sistemos pasitraukti.

Patalynė – iš lino, apatiniai – iš bambuko, servetėlės – iš jūržolių pluoštų. Tokie pirkėjų pasirinkimai tampa vis labiau įprasti. Populiarėja ir, pavyzdžiui, tekstilė iš kanapių. Vis dėlto dar retas žino ir dairosi gaminių iš durpių pluošto. Pasirodo, ši medžiaga gali būti naudojama kojinėms, megztukams ar net gaisrininkų aprangai gaminti.

Kovą Lietuvoje oficialiai pristatyta Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija, tačiau kai kurios šalys nieko nelaukdamos nusprendė imtis konkrečių veiksmų. Slovėnijos vyriausybės atstovai pranešė, kad kurs pirmąjį Europoje dirbtinio intelekto (DI) tyrimų centrą. Vienas Liublijanos universiteto departamentas bus paverstas unikaliu tyrimų centru, o tą padaryti padės ir UNESCO, skelbia „Forbes“.

Pastaruoju metu socialiniai tinklai tampa pačių tragiškiausių įvykių, melagingų faktų, blogų žinučių ir net teroristinių aktų viešinimo platforma. Ar socialiniai tinklai turi būti atsakingi už turinį, kuris pasiekia žmones, ir ar tai įmanoma suvaldyti internetinėje erdvėje?

Viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko teigimu, visi didieji socialiniai tinklai susiduria su vienomis ar kitomis problemomis, ypač tai galima pastebėti apie vadinamųjų „fake news“ (melagingų naujienų – lrt.lt) informacijos skleidimą, pavyzdžiui, apie įvairias žinias dėl sveikatos klausimų.

Naujausiais gyvūnų parduotuvių tinklo KIKA užsakyto tyrimo duomenimis, tik 7 proc. apklaustųjų rūpinasi, kad su kasdieniu pašaru augintinis gautų ir organizmui būtiną vitaminų dozę. Pasak veterinarijos gydytojų, ši situacija nereiškia, kad reikėtų pulti pirkti maisto papildus augintiniui, tačiau pasidomėti, kiek ir kokių medžiagų trūksta gyvūnui – privalu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įpūsti pavasarinio vėjo į drabužių spintą galima ir neperkant nieko naujo. Aplinkosaugininkė ir socialinio verslo „TexTale“ atstovė Viktorija Nausėdienė pranešime žiniasklaidai dalijasi 6 patarimais, kaip galima paprastai ir nebrangiai atnaujinti atsibodusius, nudėvėtus, nebemadingus arba širdžiai mielus, tačiau trūkumų turinčius drabužius antram gyvenimui.

1. Šviesių atspalvių drabužius atnaujinkite tekstiliniais dažais. Dažymams ypač tinka šviesūs džinsai ar medvilniniai, šviesių atspalvių marškinėliai.

Mėnulis, kaip ir Žemė, turi plutą, mantiją ir branduolį. Seismologiniai duomenys leidžia spręsti, kad branduolio išorinėje dalyje 5-30% medžiagos yra skystoje būsenoje.

Dabar pristatyti laboratorinių tyrimų rezultatai, gana tiksliai nurodantys, kokia yra Mėnulio branduolio temperatūra. Geležies ir titano mėginys, chemine sudėtimi atitinkantis tikėtiną Mėnulio branduolio-mantijos sandūros sudėtį, buvo suslėgtas iki 45 tūkstančių atmosferų ir kaitinamas, kol dalis jo išsilydė. Paaiškėjo, kad 5% mėginio išsilydo 1330 laipsnių Celsijaus temperatūroje, o 30% – 1470 laipsnių.

Patalpų oro kokybė yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, mat patalpose praleidžiame apie 80-90 proc. savo laiko. Remiantis mokslininkų atliekamais tyrimais, sveikatai kenkia net ir iki šiol sveikomis laikytos statybinės medžiagos. O didžiausią neigiamą įtaką žmogaus organizmui daro lakūs organiniai junginiai (LOJ, PLOJ), kurie išsiskiria iš praktiškai visų statybinių žaliavų.

Genų redagavimo technologija paspartino gyvūnų organų transplantacijos pažangą, o mokslininkai netrukus pradės pirmuosius bandymus su žmonėmis, kai organai iš gyvūnų pasieks mūsų kūnus, skelbia „The Guardian“. Ksenotransplantacija (iš gyvūno žmogui) padėtų išspręsti didžiausią alogeninės transplantacijos (iš žmogaus žmogui) problemą – donorų organų trūkumą.

Ar žmonėms pavyks sukurti dirbtinį intelektą, kuris protu pavys arba pranoks pačius jo kūrėjus? Ar netapsime jo įkaitais? O gal kaip tik ypač protingas dirbtinis intelektas užsiims įmantriais apmąstymais apie būties beprasmiškumą ir kėpsos sau užsisvajojęs?

„Plokščiažemininkų“ argumentus, mano nuomone, galima lengvai paneigti vien vidurinės mokyklos fizikos žiniomis“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas dr. Kastytis Zubovas. Tiesa, jei žmogus yra tvirtai tuo įsitikinęs, jis ieško ne būdų paneigti savo idėjas, bet duomenų, kurie juos galbūt patvirtins.

Begalinis skaičius Žemių ir alternatyvi žmogaus versija kitame pasaulyje: ar ši daugiausia ginčų kelianti teorija turi mokslinį pagrindimą?

Dalelė dvejų būsenų

Nėra jokių abejonių, kad multivisatos teorija yra viena iš labiausiai diskutuotinų teorijų šiuolaikiniame moksle. Šios teorijos ištakos nėra visiškai aiškios, tačiau kai kurie, pavyzdžiui, britų fizikas Davidas Deutschas siūlo pasižiūrėti į XX a. pirmojoje pusėje sukurtą garsiąją Erwino Schrodingerio lygtį, su kuria į kvantinės mechanikos teoriją pateko idėja, kad dalelė vienu metu gali būti dviejų būsenų.

Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) astronautai pirmadienį atliko akumuliatorių keitimo ir laidų tiesimo darbus.

Tai jau trečias kartas per pustrečios savaitės, kai TKS įgulos nariai išeina į atvirą kosmosą.

Sakoma, kad atradus savo svajonių profesiją, niekada nedirbi, o tik mėgaujiesi savo veikla. Tuomet domėjimasis širdžiai atima sritimi tampa hobiu, o naujų žinių vis negana – jų norisi įgyti vis daugiau. Taip atsitiko ir Lukui Janėnui, jau galinčiam pasidžiaugti savo sėkmės istorija – vaikinas ne tik studijuoja tai, apie ką svajojo dar vaikystėje, bet ir vadovauja IoT (angl. Internet of Things, IoT) technologijų mokymosi akademijai, rašoma pranešime spaudai.

Visai neseniai Paryžiuje pristatytas „Huawei P30 Pro“ jau spėjo sulaukti kompetentingų ekspertų įvertinimų už įrenginio fotografijos galimybes. Tą atspindi ne tik surinktas aukščiausias „DxOMark“ balų skaičius išmaniųjų telefonų segmente, bet ir Techninių vaizdų spaudos asociacijos (TIPA) Generalinės Asamblėjos skirtas apdovanojimas.

Jeigu jūs konfidencialumo sumetimais namuose įpratote žaliuzes ar užuolaidas laikyti nuolat užtrauktas, tai sužinoję, kokią naudą saulės šviesa suteikia jūsų sveikatai, galite persigalvoti, rašo „Reader’s Digest“.

Dėl geriausios mokyklų sistemos vardo jau daug metų varžosi kelios valstybės: Pietų Korėja, Suomija, Singapūras, Japonija. Visai neseniai į geriausiųjų trejetuką, pagal PISA testų duomenis, pateko ir Estija. Viena iš šalių, kuri nuolatos pasirodo puikiai, yra Suomija. Skirtingai nei Pietų Korėja ar Singapūras, kurie akcentuoja discipliną ir sunkų darbą mokyklose, Suomija žiūri kiek laisviau. Svarbiausias jiems – žmogiškasis aspektas. Testai, anot daugelio suomių, net nėra svarbūs, nes tai – statistika, kuri paslepia tikrąjį žmogaus tobulėjimą. Kokios priežastys lemia harmoningą, bet ir sėkmingą mokymosi procesą Suomijoje?