„Plokščiažemininkų“ argumentus, mano nuomone, galima lengvai paneigti vien vidurinės mokyklos fizikos žiniomis“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas dr. Kastytis Zubovas. Tiesa, jei žmogus yra tvirtai tuo įsitikinęs, jis ieško ne būdų paneigti savo idėjas, bet duomenų, kurie juos galbūt patvirtins.
Visos keistos ar prieš nusistovėjusią tiesą nukreiptos teorijos susilaukia didelio dėmesio, o jos paprastai labiausiai plinta per socialinius tinklus, mano docentas.
„Žmonės, kurie pirmieji pradeda tikėti kažkokiomis teorijomis, gali skleisti tas žinias internetu. Daug lengviau paskleisti melagingą žinią, nei ją argumentuotai paneigti“, – sako K. Zubovas.
Pasak docento, lengvatikiais bando pasinaudoti įtartinos religinės organizacijos, įvairūs verslininkai, norintys įgyvendinti savo idėjas, ypač piramidės schemos tipo verslas: „Taip pat pseudomokslininkai, kurie atstovauja verslą, nori parduoti, pavyzdžiui, plokščios Žemės suvenyrus ar organizuoti konferencijas.“
Deja, bet žmonės yra labiau linkę tikėti autoritetais nei moksliniais duomenimis, mano K. Zubovas: „Labai gaila, kad žmonės visgi nesugeba pasirinkti autoritetų. Jeigu, pavyzdžiui, krepšininkas kalba apie krepšinį, tai jo reikėtų klausyti, tačiau jei jis šneka apie Žemės formą, tai jis negali būti šios srities autoritetas. Žmonės mano, kad jeigu jis yra autoritetas vienoje srityje, tai jis protingai šneka ir apie kitus dalykus, tačiau taip nėra.“
K. Zubovo teigimu, mūsų smegenys veikia taip, kad mums tiesiog sunku priimti tokią informaciją, kuri prieštarauja mūsų įsitikinimams.
„Tas labai gerai pastebima politinėse diskusijose, kai bandymai argumentuotai įtikinti kitą žmogų priimti kitą politinę nuomonę nuveda prie išankstinės nuomonės radikalizmo“, – dėsto jis.
LRT.lt primena, kad 2018-aisiais JAV atlikta apklausa parodė, jog jauni žmonės (amžiaus grupėje nuo 18 iki 24 metų) 44 proc. tiki, kad Žemė yra plokščia: 4 iš 10 jaunų žmonių abejoja, ar Žemė yra apvali. Vyresni žmonės (daugiau nei 55 metų amžiaus), remiantis šia statistika, tuo įsitikinę 99 procentais.
Tokį požiūrių pasiskirstymą, anot mokslininko, lemia kompleksinės priežastys, bendras nepasitikėjimas formaliaisiais autoritetais: mokslininkais, vadovėliais ar mokytojais.
Lrt.lt
