Europos mokslininkai atrado beveik Neptūno dydžio egzoplanetą NGTS-4b, kuri yra srityje, kur tokių planetų negali būti.
„Uždraustąja“ planeta Peteris Wheatley ir jo kolegos pavadino egzoplanetą NGTS-4b. 20 kartų masyvesnė už Žemę planeta yra vos 20% mažesnė už ledo gigantą Neptūną, tačiau įkaitusi iki 1000 °С. NGTS-4b orbita driekiasi visai netoli nuo panašios į mūsų Saulę žvaigždės, ir metai čia trunka apie 1,3 paros. Įdomiausia, kad ji yra srityje, kur tokių planetų neturėtų būti iš principo.
„Neptūnine dykuma“ vadinami netoli žvaigždės esantys regionai, kur Neptūno dydžio ir didesnių (>0,1 Jupiterio masės) planetų neaptinkama. Pernelyg stiprūs dalelių srautai ir intensyvus spinduliavimas greitai nuneša jų retesnius išorinius sluoksnius, palikdami tik kietą branduolį. Planeta NGTS-4b šios taisyklės nepaiso, nors ją patvirtina ir ankstesni stebėjimai ir sudaryti modeliai. Planetos tankis — apie 3,45 g/cm³ — rodo, kad planeta turi kietą branduolį ir atmosferos dangalą.
Šiai paslapčiai įminti astronomai iškėlė dvi hipotezes. Pirma, NGTS-4b galėjo susidaryti tolimesnėje ir ramesnėje orbitoje, kur ir praleido visą aktyvią ir neramią žvaigždės jaunystę. Planeta artyn galėjo migruoti dėl kokių nors atsitiktinių gravitacinių poveikių. Antra, NGTS-4b paslaptį išspręsti galėtų anomaliai stambus ir masyvus branduolys, gebantis išlaikyti dujinį apvalkalą ir sulėtinti jų nutekėjimą į kosmosą.
„Ši planeta turi būti išties kieta – ji yra zonoje, kurioje, manėme, Neptūno dydžio planetos išgyventi negali. Išties nuostabu, kad aptikome planetos tranzitą, žvaigždei pritemus mažiau nei 0,2% – tai niekada anksčiau nebuvo padaryta su antžeminiu teleskopu. Dabar apdorojame duomenis, tikrindami, ar neptūninėje dykumoje nėra daugiau planetų – gal dykuma žalesnė, nei manėme anksčiau.” — svarsto vienas iš atradimo autorių Richardas Westas.
Lrt.lt
