Mokslininkai teigia, kad maždaug 40 proc. visų pasaulio vabzdžių rūšių gresia išnykimas. Pasak jų, tai gali turėti itin neigiamos įtakos visai ekosistemai.

Tyrimo duomenimis, kai kurios vabzdžių rūšys nyksta 8 kartus greičiau nei žinduoliai, paukščiai ir ropliai. Pasak tyrėjų, vabzdžių sparčiai mažėja dėl aktyvios žemės ūkio veiklos, pesticidų naudojimo. Be to, neigiamos įtakos turi didėjanti urbanizacija, klimato kaita, tarša, invazinių rūšių, kurios minta vabzdžiais, gausėjimas.

„The Wall Street Journal“ paskelbė įdomų straipsnį, kuriame politikos mokslininkas Joshua S. Goldsteinas ir energetikos inžinierius Staffanas A. Qvistas diskutuoja apie tai, kaip galėtume kuo greičiau išspręsti klimato kaitos problemas. Ir šie du ekspertai sutinka, kad šių klimato problemų nepadės greitai išspręsti atsinaujinantys energijos šaltiniai, kaip saulė ar vėjas.

Vos prasidėjus pirmosioms publikacijoms apie 5G technologijas, komentatoriai įvairiuose leidiniuose ir socialiniuose tinkluose pradėjo lyginti naujas technologijas su mikrobangų krosnele, kuri, esą, arba iškeps mūsų galvas, arba pavers mus dvigalviais, šešiakojais mutantais. Kiek tokiose baimėse pagrindo?

Saulės paviršiaus temperatūra siekia apie 6000 laipsnių, tačiau jos vainikas įkaitęs net iki milijono.

Ne vieną dešimtmetį bandoma išsiaiškinti, kaip vainiką sudarančios retos dujos įkaista iki tokios aukštos temperatūros, bet kol kas nesėkmingai.

Ketvirtis milijardo šviesmečių tuštumos – tuščiausia regimosios Visatos vieta. Didžioji tuštuma jau beveik keturis dešimtmečius neduoda mokslininkams ramybės, skatindama kelti neįprasčiausias jos kilmės hipotezes

Tamsią naktį žiūrint į dangų, gali susidaryti įspūdis, kad žvaigždės po kosmosą išsibarsčiusios tolygiai. Tačiau taip nėra. Žvaigždės buriasi į galaktikas, o galaktikos telkiasi į gravitaciškai susietus galaktikų spiečius. Žiūrint bendrai, kaimyninės galaktikos kosminiais masteliais gan arti viena kitos, o tuštuma užima ne itin dideles kosmoso sritis.

Ne tik kosmosas ir Žemės vandenynai vis dar slepia daugybę paslapčių – pasirodo, nežinome ir kas gali dėtis mums po kojomis. Štai Žemės mantija, esanti tarp plutos ir išorinio planetos branduolio sluoksnio, turi savo sluoksnius – o mokslininkai tik dabar atrado, kad ribos tarp jų gali atrodyti kaip grubūs kalnynai arba lygios plynaukštės, kurias matome ant Žemės paviršiaus. Šis atradimas gali padėti atrasti ir seniai prarastus žemynus, kurie dabar ilsisi kažkur giliai po žeme. 

Oksfordo miesto rotušė sausakimša žmonių, norinčių išgirsti legendinio universiteto matematikos profesoriaus, mokslo filosofo ir krikščionybės apologeto Johno Lennoxo mintis apie jo knygą „Ar mokslas gali paaiškinti viską?“ („Can science explain everything?“).

Diskusiją vedė patyręs „The Economist“ vyr. redaktorius Robas Giffordas. Pats pirmas jo klausimas labai tiesus: tai ar iš tiesų mokslas gali paaiškinti viską? Prof. J.Lennoxas su šypsena pokalbį pradeda teigdamas, kad jei būtų paklaustas to paties prieš šimtą metų, jis būtų atsakęs taip, bet dabar jau be abejonių atsakytų, kad ne, negali.

Jeigu jūsų dabar paklaustume, ką katės mėgsta labiausiai, dauguma tikriausiai atsakytumėte, kad pieną. Tačiau tai tėra mitas. Žinoma, sakysite, kad esate matę tiek vaizdo įrašų, tiek ir savomis akimis, kaip mieli katinėliai laka pieną. Tačiau iš tiesų katės itin sunkiai virškina pieną.

Mūsų kaimyninė Andromedos galaktika artėja prie Paukščių Tako ir po keleto milijardų metų su juo susidurs.

Dabar pristatyta Gaia teleskopo duomenų analizė leidžia patikslinti numatomą šio susidūrimo laiką. Nors Gaia daugiausiai stebėjo Paukščių Tako žvaigždes, jos jautrumo užtenka ir kai kurioms Andromedos bei kaimyninės Trikampio galaktikos žvaigždėms išskirti.

Koraliniai rifai nyksta nerimą keliančiu greičiu, tačiau „Coral Vita“ rado sprendimą, kaip juos išsaugoti.

Kompaniją stato pirmąjį pasaulyje komercinį, sausumos pagrindo koralų ūkį, kuriame galima bus efektyviai auginti koralus ir vėliau juos persodinti į pasaulio vandenynus.

Kai šis koralų ūkis bus pilnai įrengtas, jis taps geriausiu pasirinkimu, siekiant išsaugoti ir atkurti vienus brangiausių gamtos išteklių.

Apsilankius vilnietės Jūratės Rachmangulovos namuose, galima pamanyti, kad Lietuva – egzotiška šalis. Čia auga apie 50 vaismedžių, nuo kurių ir bananą, ir greipfrutą, ir netgi granatą galima nusiskinti. Moters namuose vaismedžiai netgi turi savo atskirą kambarį, kuriame gėrybės auga jau penkerius metus.

Kasmetinėje interjero dizaino parodoje „Ambiente“, kuri vyksta Vokietijoje, pristatytos svarbiausios šių metų kryptys. Naujausiose gamintojų kolekcijose buvo galima išvysti nuo boho ar retro stiliaus gaminių iki itin šiuolaikiško dizaino daugiafunkcių sprendimų mažoms erdvėms, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tarp įdomiausių parodos eksponatų – naujai atgimstantys laukiniai vakarai, muzikinės kolonėlės, skleidžiančios namų kvapus, šviestuvas su šaldikliu gėrimams.

Neretai girdime astrofizikus ir kosmologus sakant, kad itin tolimi Visatos regionai tolsta nuo mūsų greičiau už šviesą. Bet ką tai reiškia? Ar jie nori pasakyti, kad Visatoje yra objektų, galinčių viršyti vieną iš fundamentaliųjų Visatos dydžių?

Kurdamas Specialiąją reliatyvumo teoriją, Einšteinas suvokė pačią svarbiausią fizikos idėją — niekas negal judėti greičiau už šviesą. Masės neturinčios dalelės vakuume juda šviesos greičiu, tuo tarpu visa kita — masę turinčios dalelės bet kur ar masės neturinčios dalelės kokioje nors aplinkoje — visada judės lėčiau už šviesos greitį. Tačiau kalbant apie Visatos plėtimąsi, dažnai kyla minčių, kad tai vyksta didesniu už \(c\) greičiu. Pasiaiškinkime, ar iš tiesų taip.

Šv. Valentino diena – įsimylėjėlių šventė, tačiau neturintys poros, tikrai neturėtų nusiminti – pasak psichologo Juliaus Tilviko, šiandien turime galimybę partnerių paiešką paversti ne sunkiu gyvenimo pasirinkimu, o savotišku žaidimu. O viena iš „Running dinner“ organizatorių Diana Drižytė, sako, kad nebūtina registruotis pažinčių svetainėje, kad surastum naujų pažinčių ar net antrąją pusę.

Latvijoje esanti įmonė „Baltic 3D Printing“ turi keliolika nuo 300 iki 300 000 eurų kainuojančių 3D spausdintuvų. Vieni iš jų skirti „pasižaidimams“ namuose, o kiti gali vienu metu spausdinti objektus naudodami kelių rūšių ir savybių plastiką.

Žmogaus smegenys yra įspūdingas gamtos kūrinys. Tik pažiūrėkite, kiek daug veiksmų atliekate apie tai net negalvodami. Žmonės greitai išmoksta gyventi ir be vienos rankos, jei jos netenka - tiesiog prisitaiko viską nuveikti viena ranka. Bet ar smegenys prarastą galūnę tiesiog pamiršta?

Žmonėms patinka skirtingas maistas - tai nieko keisto. Tačiau yra produktų, kuriuos vieni tiesiog dievina, o kiti - nekenčia. Pavyzdžiui, alyvuogės sukelia tokius jausmus - mažai žmonių joms yra tiesiog abejingi. Tačiau kodėl vieniems žmonėms alyvuogės yra nevalgoma šlykštynė, o kitiems - iš dangaus atsiųstas dievų maistas?

Monitoriaus skiriamoji geba, procesoriaus galia ir kiti kriterijai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

1. Tikslas

Vienas iš pagrindinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti prieš perkant vaizdo plokštę, yra tai, kam jums ji reikalinga. Jei nesiruošiate žaisti žaidimų, redaguoti vaizdo įrašų ar dirbti su 3D, tuomet jums tikrai turėtų pakakti procesoriuje įmontuotos vaizdo plokštės galingumo.

Įvairūs katastrofų filmai, nors ir yra sukurti pramogai, gali mus šio to išmokyti. Galbūt niekada nesate buvę dideliame vandenynus kertančiame laive, bet tikrai žinote, ką reikia daryti nelaimės atveju - bėgti į gelbėjimosi valtį. Bet ar tai tikrai valtis? Ką surasite šiuose oranžiniuose gelbėjimosi laivuose? Kuo jie skiriasi nuo kartais naudojamų gelbėjimosi plaustų?

Jis – mokslininkas, padaręs vieną reikšmingiausių atradimų pasaulyje – dinozaurų egzistavimą.

Deja, du šimtmečius Gideono Mantellio vietą istorijoje temdė jo šlovę pasisavinęs konkurentas. Bet, regis, pasaulis vėl prisimins garsųjį atradėją – naujame spektaklyje apie mokslo užmiršto žmogaus gyvenimą. 1822 m. kasinėjimų Sasekso karjere metu G. Mantellis rado didžiulę fosiliją. Vėliau nustatė, kad tai – pirmas žinomas rastas dinozauro iguanodonto dantis. Batsiuvio sūnus G. Mantellis suprato – fosilija priklauso iki tol nežinomam padarui.

Šiuolaikinių miestų peizažai yra formuojami dangoraižių. Šie įspūdingi pastatai yra labai naudingi ir reikalingi, tačiau pati idėja tikrai nėra nauja. Aišku, moderni statybų technika ir technologijos leidžia dangoraižius statyti žymiai greičiau, tiesa?

Mūsų organizmai turi apie 3 milijardus genetinių statybinių blokų – arba tiesiog bazių porų, kurie paverčia mus tuo, kuo ir esame. Iš šių 3 milijardų bazių porų, tik nedidelė jų dalis yra unikalios ir būdingos tik mums vieniems. Tai reiškia, kad genetiškai mes esame 99,9 procento panašūs vieni į kitus, t.y. į kitus žmones.

Feng Shui – itin senas kinų mokslas, padedantis žmogui gyventi darniai su aplinka. Šis mokslas teigia, jog namuose tinkamai parinktas kambarių, baldų ir kitų daiktų išdėstymas pritraukią sėkmę ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime. Nors didelė žmonijos dalis Feng Shui nelaiko mokslu, ši žmogaus ir aplinkos darnos sistema sparčiai plinta ne tik Rytų, bet ir Vakarų pasaulyje. Tad, kokiomis taisyklėmis Feng Shui rekomenduoja vadovautis projektuoktuojant savo namų interjerą, kambarių išdėstymą, kad Jūsų gyvenamoji vieta pritrauktų sėkmę, turtus ir gyvenimo džiaugsmą?

Vasario 11-oji – tarptautinė Mergaičių ir moterų moksle diena. Ir nors pasaulinė statistika rodo, kad mokslo ir inžinerijos srityse dominuoja vyrai, situacija Lietuvoje – kitokia. Net 58 proc. Lietuvos mokslininkų ir inžinierių yra būtent moterys. Tai didžiausia dalis tarp visų Europos Sąjungos valstybių, rašoma KTU pranešime.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis (2016 m.), Europos Sąjungos valstybėse 60 proc. visų mokslininkų ir inžinierių yra vyrai, o tik 40 proc. – moterys. Jungtinių Tautų statistika rodo, kad visame pasaulyje moterų mokslininkų yra net mažiau nei 30 proc.

Prancūzijos mokslininkai pirmadienį paskelbė didelės apimties studiją, pirmąkart atskleidžiančią statistiškai pagrįstą ryšį tarp smarkiai perdirbto maisto vartojimo ir didesnės mirties rizikos, bet tyrėjai perspėjo, kad reikia nuodugniau išnagrinėti, kokie mechanizmai tai lemia.

Londono universiteto koledžo mokslininkai teigia, kad europiečių vykdyta Amerikos kolonizacija sukėlė pasaulinius klimato pokyčius.

Skaičiuojama, kad kai Kristupas Kolumbas XV a. pabaigoje pasiekė Ameriką, ten gyveno 60 mln. žmonių. Praėjus šimtmečiui, dėl europiečių sukeltų žudynių ir ligų beliko 6 mln. vietinių gyventojų.

Šunų virškinimo sutrikimas – viena dažniausiai pasitaikančių problemų, dėl kurių į veterinarijos gydytoją kreipiasi augintinio sveikata sunerimę šeimininkai. Augintiniai, kaip ir žmonės, gali būti alergiški arba netoleruoti tam tikrų maisto produktų, sukeliančių šiuos sutrikimus, todėl jiems veterinarai pirmiausia rekomenduoja patiekti pašarą laikantis tam tikrų taisyklių ar įprastą mitybą pakeisti begrūde, rašoma pranešime spaudai.

Jeigu augdami buvote mokomi mandagumo, žinote, kad kai kažkas nusičiaudi, sakome „į sveikatą“. Kodėl taip yra, aiškinasi womenshealthmag.com.

Ar kada nors susimąstėte, kas vyksta žmogaus organizme, kai jis čiaudi? Kodėl į tai reaguojame palinkėjimu „į sveikatą“? Pasirodo, to linkėdami, stengiamės apsaugoti čiaudintįjį nuo… galimos mirties sustojus širdžiai.

Chameleonai garsėja tuo, kad geba keisti savo odos spalvą, ir tokiu būdu prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau šie driežai turi ir daugiau įdomių savybių. Viena jų – jie švyti.

Tai paaiškėjo atlikus naują tyrimą, kuris buvo paskelbtas žurnale „Scientific Reports“. Tai vienas pirmųjų atvejų, kai mokslininkai nustatė stuburinio gyvūno švytėjimą. Baltymai, pigmentais ir kitos medžiagos, kurios sudaro kaulus, leidžia jiems švytėti apšvietus chameleonus ultravioletiniais spinduliais.

Tikrai esate girdėję apie stručių reakciją į pavojus. Išsigandę šie didžiuliai Afrikos paukščiai pašoka ir sukiša galvas į smėlį. Juk jų smegenys yra nepaprastai mažos ir jie tikrai nėra žinomi kaip labai protingi gyvūnai, todėl jei nemato plėšrūno, plėšrūnas nemato jų. Bet ar jie tikrai taip pasitinka grėsmes?