Vyriausybė trečiadienį patvirtino patikslintą kitų metų biudžeto projektą, kuriame daugiausia papildomų lėšų – 157 mln. eurų – numatoma keliams. Dabar projektas bus teikiamas Seimui.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad biudžetas koreguotas atsižvelgus į gautus Seimo komitetų, komisijų, narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus.
Kai kuriems politikams, kelininkams bei Prezidentūrai siūlant 2024 metų valstybės biudžete numatyti daugiau lėšų keliams Vyriausybė preliminariai sutarė kitąmet jiems skirti papildomai 157 mln. eurų. Papildomas finansavimas būtų skiriamas dviem projektams – Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai ir „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai siūlant liberalizuoti automobilių techninės apžiūros rinką jos nariai teigia, kad dabar įstatymai riboja konkurenciją. Anot politikų, patvirtinti automobilio techninį tvarkingumą galėtų ir jų remonto įmonės.
Klaipėdoje, Kauno gatvės mikrorajone, pradedami parkavimo vietų įrengimo darbai, bus įrengta beveik 600 naujų parkavimo vietų, trečiadienį pranešė uostamiesčio savivaldybė.
Automobilių stovėjimo aikštelės bus rekonstruojamos ties Kauno gatvės 45, 47 bei Šilutės plento 18, 20, 22, 24 daugiabučiais namais.
Jei esate motociklų entuziastas, žinote, kad motociklas nėra tik transporto priemonė, tai gyvenimo būdas. Nesvarbu, ar esate patyręs vairuotojas, ar dar tik pradedate savo motociklininko nuotykius, turėdami tinkamą aprangą ir tvarkingą transporto priemonę užtikrinate saugią, patogią ir malonią kelionę.
Siekiant gerinti šalies kelių būklę Prezidentūra siūlys perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas daugiau jų skiriant savivaldybėms, taip pat suteikti daugiau laisvės skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius).
Anot jo, savivaldybėms galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.
Įgyvendindami teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, Lietuvos oro uostai pradėjo rengti perspektyvinius triukšmo žemėlapius, kurių pagrindu bus nustatytos Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautinių oro uostų triukšmo apsauginės zonos (TAZ). Arčiausiai oro uostų įsikūrusiems gyventojams, gydymo, švietimo, poilsio įstaigoms tai sudarys galimybes gauti kompensacijas už jų išlaidas, skirtas triukšmą mažinančioms priemonėms.
Lietuvos automobilių kelių direkcija tęsia šių metų planus dėl šalies prastos būklės tiltų, viadukų ir estakadų tvarkymo darbų. Šiuo metu Lietuvoje yra tvarkoma 16 tiltų, 10 viadukų, tęsiami vienos estakados tvarkymo darbai. Daugumoje objektų darbus planuojama baigti dar šiais metais.
Vyriausybei šiandien pritarus, bus pradėtas pasirengimas trijų tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai, parengiant susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šių kelių bendras ilgis – beveik 160 kilometrų.
Susisiekimo ministerija ir šalies savivaldybės skatina dviračių transportą kaip alternatyvą kasdienėms kelionėms automobiliais. Vieningas požiūris į dviračių infrastruktūros plėtrą jau duoda rezultatų – 6 iš 10 lietuvių yra prisijaukinę šią transporto priemonę. Kas dešimtas šalies gyventojas ant dviračio sėda bent kelis kartus per mėnesį, kartą per savaitę ir dažniau dviračiu keliauja penktadalis, iš kurių 3 proc. pedalus mina kasdien. Tai parodė Susisiekimo ministerijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta reprezentatyvi apklausa.
Lietuvos oro uostų spalio statistika rodo, kad per spalį, paskutinį aviacijos vasaros sezono mėnesį, viso trijuose oro uostuose aptarnauta beveik 597 tūkst. keleivių, iš jų net 451,5 tūkst. (+11 proc. lyginant su 2022 metų tuo pačiu mėnesiu) keliavo būtent per Vilniaus oro uostą, toks mėnesinis keleivių skaičius šiame oro uoste – didžiausias per visus 2023 metus.
Lietuvos automobilių kelių direkcija toliau vykdo darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje. Spalio pabaigoje pradėti naujo pėsčiųjų ir dviračių tako, sujungsiančio Birštoną su aplinkinėmis gyvenvietėmis, įrengimo darbai. 3,4 km ilgio taką planuojama baigti iki kitų metų liepos.
Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste krauta 24,1 mln. tonų krovinių. Tai yra 11 proc. mažiau nei 2022 m. sausį–rugsėjį, kai krova siekė 27,1 mln. tonų. Didžiausią poveikį šiam rezultatui turėjo metų pradžioje dėl sankcijų žymiai kritusi trąšų krova. Augo grūdų, suskystintų gamtinių dujų, statybinių medžiagų krova.
Šalyje įsitvirtinę rudeniški orai vykdomų kelių remonto darbų ir jų tempo – nemažina. Vienoje intensyviausių šalies automagistralių Vilnius-Kaunas-Klaipėda iki metų pabaigos planuojama užbaigti 5-ių kelio ruožų, kurių bendras ilgis sudaro daugiau nei 14 km, remonto darbus. Automagistralėje Vilnius–Panevėžys bus užbaigti 3-ių kelio atkarpų, siekiančių beveik 8 km, darbai.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas subsidijai viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimui ir plėtrai nustatytuose ruožuose šalia TEN-T tinklui priklausančių valstybinės reikšmės kelių. Tam numatyta 12 mln. Eur. Tikimasi paskatinti įrengti įkrovimo parkus su ne mažiau kaip 120 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
Lietuvos oro uostai yra atviri visiems. Tačiau apie nemokamas paslaugas, kurias bendrovė gali suteikti kiekvienam specialiųjų poreikių turinčiam keleiviui, žino retas. Dėl to pasidalyti patirtimi ir padiskutuoti apie tai, kaip didinti šių nemokamų paslaugų sklaidą, Lietuvos oro uostai sukvietė per 20 skirtingų organizacijų ir asociacijų, kurios vienija žmones, turinčius negalią, arba kitaip – specialiųjų poreikių turinčius keliautojus.
Susisiekimo ministerija patvirtino alternatyvą, kur turėtų būti plėtojama „Rail Balticos“ geležinkelio infrastruktūra Panevėžyje. Po intensyvių diskusijų su Panevėžio regiono gyventojais, projekto rengėjais ir savivalda, atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus standartus, pasirinkta pirmoji alternatyva, numatanti tarptautinę keleivinę stotį vakarinėje miesto dalyje, šalia esamo transporto mazgo – miesto aplinkkelio.
Šiąnakt tarp 2-3 val. įvairios įstaigos, įmonės, organizacijos gavo el. laiškus, kuriuose rusų kalba grasinama susprogdinti jas, konkretus laikas nenurodomas. Laiškai išsiųsti maždaug 2000 adresais, gauti iš penkių skirtingų el. pašto adresų.
Spalio mėnesio pabaigoje prasidėsiantis žiemos skrydžių sezonas atneš pokyčių ir į Lietuvos oro uostus: į tvarkaraščius sugrįš keleivių pamėgtos šaltojo sezono kryptys ir atsiras visiškai naujų, o kai kurie skrydžiai laikinai pasitrauks iki pavasario-vasaros. Lietuvos oro uostų duomenimis, šią žiemą iš Vilniaus oro uosto reguliariais skrydžiais bus galima pasiekti 36, iš Kauno – 16, o Palangos – 4 Europos miestus.
Spalio pabaigoje prasidėsiančio aviacijos žiemos sezono metu iš Lietuvos tiesioginiais skrydžiais bus galima pasiekti keturis naujus miestus. Iš Vilniaus bus skraidinam į Dubajų, Tenerifę bei Gran Kanariją, o iš Kauno – į Milaną.
Iš Vilniaus oro uosto reguliariais skrydžiais bus galima pasiekti 36, iš Kauno – 16, o Palangos – 4 Europos miestus, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU).
„Vilniaus apšvietimas“ kartu su Vilniaus savivaldybe sostinėje sumontavo dar 23 elektromobilių įkrovimo stoteles, kuriose automobilius galima krautis pigiau, pranešė „Vilniaus apšvietimas“.
Klaipėdoje ketvirtadienį įdiegtas jungtinis traukinio ir viešojo transporto bilietas.
Kaip pranešė bendrovė „LTG Link“, tokį bilietą nuo ketvirtadienio gali įsigyti visi keliones traukiniu planuojantys keleiviai, kai jų pasirinkto maršruto pradinė ar galutinė stotelė bus Klaipėdos geležinkelio stotis.
Siekdama gerinti tolimojo susisiekimo autobusais situaciją ir užtikrinti Kelių transporto kodekse numatytus reikalavimus, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) skelbia tolimojo susisiekimo maršrutų sąrašą ir kviečia vežėjus būti aktyviais, analizuoti galimybes bei siūlyti savo paslaugas tolimojo susiekimo rinkoje.
Į strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą siūloma įtraukti Pociūnų, Alytaus, Mažeikių bei Marijampolės Sasnavos aerodromus.
Kaip sako iniciatyvos autoriai, to reikia pasikeitus geopolitinei situacijai dėl karo Ukrainoje ir padidėjus visų Lietuvos aerodromų svarbai užtikrinant tinkamą karinių oro pajėgų parengtį.
Jau nuo pavasario LP EXPRESS paštomatų tinklu siuntos keliaus tarp trijų Baltijos šalių. Ateinantį kovą Latvijoje ir Estijoje pradės veikti apie 300 šio tinklo paštomatų, per kuriuos siuntas patogiai siųsti ir gauti galima bus visame Baltijos regione. Šiai plėtrai iš viso bus skirta virš 4 mln. eurų investicijų, o po jos LP EXPRESS tinklą trijose Baltijos šalyse sudarys daugiau nei 700 paštomatų.
Sprendimą išplėsti paštomatų tinklą į Latviją ir Estiją lėmė nuolat augančios e. prekybos apimtys bei siekis išlaikyti ir didinti LP EXPRESS konkurencingumą atliepiant kintančius klientų lūkesčius.
Vilniaus viešajame transporte atsisakoma popierinių bilietų, juos pakeis elektroniniai, trečiadienį nusprendė sostinės taryba.
Popierinių viešojo transporto bilietų ketinama atsisakyti nuo kitų metų rugsėjo. Įsigijus vienkartinius bilietus iki kitų metų rugsėjo, jie galios iki 2027 metų.
Tinkamas variklio tepimas yra būtinas, kad jis tinkamai veiktų. Tai yra mūsų transporto priemonės širdis ir jos dėka automobiliai gali judėti. Tinkamas variklio veikimas turi įtakos kitų komponentų veikimo kokybei, dėl to mūsų automobilis gali tinkamai veikti. Tinkamai parinkta alyva yra atsakinga už variklio tepimą. Kiekvienas variklis, nors ir sukonstruotas panašiai, skiriasi darbo parametrais, temperatūra ir galia. Dėl šios priežasties labai svarbu parinkti tinkamus tepalus, kad jų veikimas būtų kuo geresnis ir nesibaigtų nemaloniomis pasekmėmis. Populiariausios ir todėl dažniausiai naudojamos automobilių variklių alyvos yra 5W30 ir 5W40 alyvos. Ką tai reiškia ir kuo jie skiriasi?
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su partneriu AB Vilniaus šilumos tinklai pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra dėl žaliojo vandenilio gamybos, kuris bus naudojamas viešajame transporte. Projekto vertė – 8 mln. Eur. 70 proc. projekto įgyvendinimo lėšų (5,6 mln. Eur) finansuoja Energetikos ministerija iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, likusią dalį – 2,4 mln. Eur skiria Savivaldybė iš biudžeto lėšų.
Taip pat šiuo metu sostinėje išbandomi Portugalijoje gaminti vandeniliu varomi „Caetano“ autobusai.
Kitą vasarą dviratininkams ir pėstiesiems pajūryje atsivers dar viena nauja trasa. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė rangos darbų sutartį, pagal kurią planuojama nutiesti 4,7 km ilgio taką nuo Kretingos iki Vydmantų gyvenvietės, t. y. pusiaukelės tarp Kretingos ir Palangos. Naujasis takas įsilies į Vydmantuose jau esančią trasą, vedančią į didžiausią šalies kurortą.
Aplinkos ministerija parengė dviejų įsakymų, reglamentuojančių nuotekų dumblo tvarkymą ir panaudojimą, pakeitimus. Šiais pakeitimais siūloma atsisakyti perteklinių reikalavimų nuotekų dumblo kompostavimui, anaerobiniam apdorojimui ir laikymui.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
