Vilniaus miesto savivaldybė kartu su partneriu AB Vilniaus šilumos tinklai pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra dėl žaliojo vandenilio gamybos, kuris bus naudojamas viešajame transporte. Projekto vertė – 8 mln. Eur. 70 proc. projekto įgyvendinimo lėšų (5,6 mln. Eur) finansuoja Energetikos ministerija iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, likusią dalį – 2,4 mln. Eur skiria Savivaldybė iš biudžeto lėšų.
Taip pat šiuo metu sostinėje išbandomi Portugalijoje gaminti vandeniliu varomi „Caetano“ autobusai.
"Vandenilis yra visos žaliosios transformacijos šerdis: jis bus viena pagrindinių kuro žaliavų sunkiojo transporto sektoriuje, aviacijoje ir laivyboje, be jo neįsivaizduojama pramonės dekarbonizacija, tinklo balansavimas ir elektros gamyba, kai nėra saulės ir vėjo. Vandenilio reikės vis daugiau ir daugiau, todėl jo gamybą Lietuvoje finansuojame jau dabar. Turime išnaudoti pasaulyje vykstančią energetikos transformaciją, vandenilio suteikiamas galimybes tam, kad Lietuva taptų energetiškai nepriklausoma valstybe ir klimatui neutralia ekonomika. Kaip energetikos ministras ir kaip vilnietis, džiaugiuosi, jog sostinės savivaldybė atsiliepė į Energetikos ministerijos kvietimą pritaikyti vandenilio technologijas praktikoje, ir tikiuosi, jog šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti Lietuvos miestai“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak jo, Lietuva turi reikiamas galimybes organizuoti vandenilio gamybą, saugojimą, perdavimą ir eksportą: naujausių energetikos transformacijos studijų rezultatai rodo, kad Lietuvoje jau 2030 m. galėtų būti pagaminta apie 130 000 tonų švaraus vandenilio.
„Žaliąjį vandenilį ilgą laiką laikėme ateities kuru, tačiau bendradarbiaujat miestams, nacionalinėms ir ES institucijoms ši technologija tampa realybe – pritarus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pasirašėme vandenilio gamyklos finansavimo sutartį. Vilnius pirmasis Lietuvoje pradės gaminti vandenilį elektrolizės būdu. Vėlesniuose projekto etapuose esame numatę ir vandenilio stotelės įrengimą bei vandenilio autobusų įsigijimą. O kad jų integracija į bendrą viešojo transporto sistemą būtų kuo sklandesnė jau šiandien pradedame bandomuosius važiavimus, tikriname, kur jie bus naudingiausi“, – teigia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Vilniaus šilumos tinklų teritorijoje, Elektrinės g. 2, žaliojo vandenilio gamyba bus pradėta 2025 m. Naujų vandenilio gamybos įrenginių pajėgumai leis pagaminti vandenilio dujų 40 autobusų (įvertinus jų vidutinių maršrutų ilgį). Žaliojo vandenilio gamybai bus naudojama elektros energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI), konkrečiau – iš teritorijoje esančios biokuro E2 jėgainės bei tinkle pagamintos saulės bei vėjo elektros energijos.
Vilniuje per metus bus pagaminama 1 140 000 m3 žaliojo vandenilio. Vandenilio gamybos procese susidaranti atliekinė šiluma bus tiekiama į Vilniaus miesto centralizuoto šildymo sistemą.
Taip pat bus įrengiama dujų saugykla, kurioje tilps iki 19 000 m3 vandenilio. Taip bus užtikrinami pakankami vandenilio resursai. Justiniškėse bus įrengta viešosios prieigos vandenilio stotelė su vandenilio užsipylimo taškais. Todėl atsiradus poreikiui vandenilio galės užsipilti ir kitos transporto priemonės, ne tik viešasis transportas.
„Žaliąjį vandenilį galima naudoti ne tik viešajame transporte, bet ir elektros gamybos balansavimui: daugėjant saulės, vėjo elektrinių, vienu metu pagaminama daug elektros energijos, atsiranda elektros perteklius ir energijos kainos krenta. Tad žvelgiant iš tvarumo perspektyvos, šią energiją bus galima panaudoti žaliojo vandenilio gamybai ir saugoti jį saugykloje“, – kalbėjo Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.Per ateinantį mėnesį AB Vilniaus šilumos tinklai skelbs rinkos konsultaciją, o vėliau – viešąjį pirkimą projektui įgyvendinti. Tikimasi visas projekto įgyvendinimo dalis atiduoti į vieno tiekėjo rankas.
Išbandomas vandeniliu varomas autobusas
Vilniuje pagamintą žaliąjį vandenilį planuojama naudoti viešajame transporte. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) sieks pasinaudoti ES regioninės pažangos priemone „Skatinti darnų judumą mieste“ daliniam 16-ikos vandeniliu varomų autobusų finansavimui.
„Savo strategijoje esame užsibrėžę tikslą tapti neutralia klimatui bendrove iki 2030 m., todėl pradedame aktyvų transporto priemonių atnaujinimą. Iki 2025 m. planuojame visiškai atnaujinti visus 159 troleibusus, kitais metais ketiname skelbti pirkimus ne mažiau 30 elektrinių ir 16 vandenilinių autobusų. Iki 2030 m. VVT parke bus atnaujinta per 500 transporto priemonių ir vidutinis jų amžius sieks 6 metus“, – apie planus pasakoja VVT generalinis direktorius Darius Aleknavičius.
D. Aleknavičius pastebi, jog Vilnius žengia svarbų žingsnį, kuris užtikrins naujos kuro rūšies gamybą. Palyginimui, elektrinių autobusų plėtra taip pat reiškia ir itin platų krovimo stotelių tinklą bei elektros tinklų apkrovimą, tuo tarpu, vandenilinių autobusų integracija į sostinės viešojo transporto sistemą suteiks galimybes įveikti ilgesnius maršrutus bei prisidėti prie elektros energijos tinkle subalansavimo.
Vandeniliniai autobusai ypač pasitarnautų ilguose maršrutuose, kuriuose per dieną transporto priemonė nuvažiuoja 250 km ir daugiau. Elektriniai autobusai gali nuvažiuoti trumpesnį maršrutą, o jų įkrovimas užtrunka ilgiau nei testuojamo vandenilinio autobuso bako užpildymas, kuris turėtų užtrukti vos 9 minutes.
Šiuo metu sostinėje atliekami vandenilinių autobusų bandymai: 10 ir 30 maršrutuose išbandomas „Caetano H2 City Gold“ vandeniliu varomas autobusas. Vandenilio autobusą išbando VVT vairuotojai. Jie realiomis sąlygomis testuos autobuso manevringumą, vairuotojo darbo vietos komfortą, ergonomiką bei kitas vairavimo ypatybes. Bus nustatytos tikslios vandenilio ir el. energijos sąnaudos 1 km važiuojant miestu. Ištestuotos bus ir mobilios pildymo talpyklos – užpildymo greitis, veikimas. Kada ir kokie vandeniliniai autobusai kursuos Vilniaus gatvėmis priklausys nuo ES investicijų planavimo bei viešųjų pirkimų rezultatų.
Vilniaus m. sav. foto
