Aplinkos ministerijai nuo šių metų sausio perėmus Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumą ir išanalizavus Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadas bei Žemės ūkio ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus rekomendacijas, pateiktas 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje, buvo aptiktas laikino naudojimo paskirties žemės suteikimo naudotis procesas be teisinio pagrindo ir nevykstant jokiems konkursams.

Šiandien Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai pradeda aplinkosauginę akciją „Saugom mišką“. Akcija truks iki gegužės 15 d. ir jos metu bus organizuojamos tikslinės išvykos visų nuosavybės formų šalies miškuose tam, kad nebūtų vykdomi kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiamu laikotarpiu.

Pasinaudoję praėjusiais metais skirtomis Klimato kaitos programos lėšomis gyventojai ir viešosios įstaigos įdiegs ar įsigis iš nutolusių saulės parkų beveik 60 MW galios saulės elektrinių elektros gamybai, tam skirta 36 mln. eurų. Tai leis Lietuvai ilgalaikėje perspektyvoje tapti labiau energetiškai nepriklausoma ir sumažinti šalies šiltnamio dujų emisijas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad 2340 ha valstybinės žemės fonde esančių ir nepanaudotų nuosavybės teisėms atkurti miškų būtų priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Šie miškai yra 5 savivaldybėse – Anykščių, Panevėžio, Telšių, Varėnos rajonų ir Vilniaus miesto.

Pieno ūkininkai kovo 23 dieną prie Seimo planuoja surengti didžiausią pastarojo meto protesto akciją, kurioje planuoja dalyvauti apie 2,5 tūkst. žmonių. 

„23 dieną mes atvažiuojame iš visų rajonų po 50 žmonių, leidimai išimti, atvažiuos ir latvių delegacija mums į talką, šiandien vyksta ta akcija prie Vyriausybės, ūkininkai tikrai nesustos, turime ir kitų priemonių (…) Mums čia nėra klausimo, būti ar nebūti, – Vyriausybė pasakys, ar reikia to pieno, ar ne“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių veisimosi laikotarpis, kuris tęsis iki rugpjūčio 1 d., todėl nebegalima kirsti ar intensyviai genėti saugotinų medžių – viešųjų želdinių ir želdynų. Privatiems želdiniams šis draudimas netaikomas, tačiau kviečiame būti sąmoningais ir netrikdyti sparnuočių ramybės.

Lietuvai sparčiai vystant vietinės energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, kovo mėnesį pasiektas svarbus riboženklis vėjo energetikoje: instaliuota vėjo jėgainių galia jau viršija 1 GW (1000 MW) ribą. 

Valstybinė miškų urėdija primena miškų savinikams, kad iki pavasarinio orų atšilimo reikia pasirūpinti sutvarkyti vėjo išverstas ir išlaužtas žalias egles. Tai būtina atlikti iki balandžio pabaigos, nes vėliau tokios išvirtę ir išlūžę eglės taps medžių liemenų kenkėjų dauginimosi šaltiniu.

Už lango vis dažniau pasirodanti saulė primena, kad greitai ateis ir vasara, kuri kartais būna kur kas kaitresnė nei norisi. Džiugu, kad tuomet yra įvairiausių mikroklimato kūrimo priemonių, kurios ne tik gerina buvimo namuose kokybę, tačiau taip pat ir užtikrina, kad bus galima išvengti karščio sukeliamų sveikatos problemų. Efektyviausia namų vėsinimo įranga yra oro kondicionieriai, kurie dėl mažėjančių kainų yra prieinami daugeliui.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad norint vykdyti netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ardymo veiklą būtina laikytis nustatytų reikalavimų.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pasitinka pavasarį sugrįžtančius paukščius iškeldami sparnuočiams naujus namus – daugiau nei 8 tūkst. inkilų miško gyventojams. Kovo 10 dieną VMU miškininkai kartu su neabejingais gamtos mylėtojais visoje Lietuvoje dalyvavo inkilų kėlimo šventėje „Paukščiai grįžta namo“.

Ko gero visi žinome situaciją, kai sugedus buitinei technikai ar įrenginiui apima neviltis. Ypač, jeigu gedimas nutinka nebe pirmą kartą, linkstame vadovautis instinktu – keisti ir neberemontuoti. Juk papildomo vargo nereikia, tiesa?

Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas, pats gyventojas, kuris naudoja nelegalaus gręžinio vandenį savo reikmėms, gali tiesiogiai pateikti reikalingus duomenis gręžinio įteisinimui Lietuvos geologijos tarnybai.

Leidimą tirti žemės gelmes turinčių įmonių tarpininkavimo tokiais atvejais nebereikia.

Vienas didžiausių mikroplastikų taršos šaltinių – sintetinės sporto dangos, kuriose naudojami granulių užpildai, dažniausiai gaminami iš perdirbtų padangų. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje per metus iš tokių dangų į aplinką patenka apie 16 tūkst. tonų mikroplastikų.

Valstybinė miškų tarnyba primena, kad nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos, paukščių perėjimo laikotarpiu, draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.

Nemokama tarptautinė platforma „Gift(ed)“ buria profesionalus, veikiančius antrinio daiktų, medžiagų panaudojimo, perdarymo ir perdirbimo srityse. Taip pat visus tuos, kurie nori savo profesinį kelią paversti tvaresniu ir prisidėti prie išteklių tausojimo.

Primename, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ikikovo 31 d. laukia paraiškų finansinei paramai gauti išnevyriausybinių organizacijų. Šiam kvietimui iš Klimato kaitos programos skirta 0,5 mln. eurų.

Pavasarį želdynų projektuotojai, apželdinimo specialistai, dekoratyvinių augalų pardavėjai ir mėgėjai ruošiasi naujam sezonui. Vis dar pasitaiko atvejų, kai į platų dekoratyvinių augalų asortimentą įtraukiamos ir invazinės rūšys ar veislės, pavyzdžiui, baltažiedė robinija, gausialapis lubinas, raukšlėtalapis erškėtis, uosialapis klevas. Aplinkos ministerija primena, kokias invazines dekoratyvinių augalų rūšis draudžiama naudoti Lietuvoje. 

Aplinkos apsaugos departamentas, stiprindamas visuomenės informavimą, nuo šiandien pradeda teikti konsultacijas bendruoju telefonu. Visi norintys pasikonsultuoti aplinkosaugos klausimais gali kreiptis telefonu 8 700 02022. 

Valstybinė miškų tarnyba parengė Lietuvos valstybinių miškų 2022 m. sanitarinės būklės apžvalgą. Joje užfiksuota, kad Lietuvos valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių ir abiotinių veiksnių sukelti pažeidimai 2022 m. užregistruoti 8471 ha plote, beveik tokiame pačiame kaip 2021 m. Tačiau pažeidžiančių veiksnių struktūra skyrėsi: vabzdžių pažeistų miškų plotai išaugo dvigubai, ligų buvo 37 procentais mažiau. Taip pat trečdaliu sumažėjo gyvūnų sužalotų medynų plotai, abiotinių veiksnių registruota 39 procentais mažiau.

Aplinkos ministerija informuoja, kad 2022-2023 m. medžioklės sezonui nustatytas 282 vilkų sumedžiojimo limitas jau baigiamas išnaudoti – medžiotojų pateiktais duomenimis iki vasario 28 d. jau sumedžiotas 281 vilkas.

Šiemet startuos nauja intervencinė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonė „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“. Žemės ūkio ministerija jau parengė ir su visuomene derina jos įgyvendinimo taisykles.