Valstybinė miškų urėdija primena miškų savinikams, kad iki pavasarinio orų atšilimo reikia pasirūpinti sutvarkyti vėjo išverstas ir išlaužtas žalias egles. Tai būtina atlikti iki balandžio pabaigos, nes vėliau tokios išvirtę ir išlūžę eglės taps medžių liemenų kenkėjų dauginimosi šaltiniu.
Ši žiema vabzdžiams žiemoti buvo palanki. Kadangi ruduo buvo šiltas ir be perteklinių kritulių, vabzdžiai galėjo sėkmingai užbaigti vystymosi ciklus ir pasiruošti žiemojimui. Sniegingas žiemos periodas su šalčiais laikėsi tik apie keturias savaites. Sausis ir vasaris buvo švelnūs, be speigų. Todėl kenksmingi vabzdžiai neiššalo ir netgi šalčiui jautresni amarai, skydamariai, erkės, blakutės ir kiti galėjo sėkmingai išgyventi.
Miško paklotėje ar po medžių žieve bei medienoje žiemojantiems vabzdžiams žiema taip pat buvo palanki. Nebuvo orų kaitos, sutrikdančios vabzdžių žiemojimo ritmą. Šalto oro periodas buvo pastovus, be besikeičiančių stiprių atšilimų ir užšalimų. Žiemojimo metu nebuvo daug atodrėkių su pertekline drėgme, todėl dirvoje žiemojantys vabzdžiai stipriau nenukentėjo nuo grybinių ligų, kurios labiau plinta drėgnais ir šiltais periodais.
Kada miško savininkai turėtų susiruošti į savo valdas ir apžiūrėti ar medžiai nėra pažeisti?
Neįmanoma įvardinti konkrečios datos, kada reikėtų išsiruošti apžiūrėti savo mišką, nes medžių pažeidimai gali atsirasti įvairiu metų laiku. Iki pavasarinio orų atšilimo reikia pasirūpinti sutvarkyti vėjo išverstas ir išlaužtas žalias egles. Tą būtina atlikti iki balandžio pabaigos, nes vėliau tokios išvirtę ir išlūžę eglės taps medžių liemenų kenkėjų dauginimosi šaltiniu.
Pavojingiausias iš šių kenkėjų yra žievėgraužis tipografas. Nesutvarkytose žaliose eglėse pasidauginę liemenų kenkėjai, vasarą gali apnikti augančias egles ir sukelti sunkiai sustabdomą eglynų džiūvimą. Išverstas – išlaužtas žalias pušis taip pat būtina sutvarkyti. Bet tam pavasarį yra kiek daugiau laiko – kol po jų žieve vystosi pušų liemenų kenkėjai: didysis ir mažasis kirpikai.
Iki orų atšilimo sutvarkyti visas žiemą atsiradusias spygliuočių ir lapuočių medžių vėjavartas, vėjalaužas ir sniegalaužas rekomenduojama todėl, kad kol yra pašalas, mažiausiai nukenčia miško dirva. Be to, nešlapia, neklimpsta technika, o svarbiausia, kad iš žalių medžių galima paruošti vertingiausią medieną, kol ji nepamėlo, neapnikta vabzdžių ir nesuskilo džiūdama.
Gegužės pabaigoje – birželį ir liepą reikia ieškoti naujai liemenų kenkėjų apniktų augančių eglių bei pušų ir jas pašalinti iš miško. Kitas šių kenkėjų suaktyvėjimas būna vasarą. Jų pažeidimai žvalgomi ir tvarkomi nuo rugpjūčio pradžios ir gali tęstis rudenį bei žiemą. Svarbiausia, naujai apniktus spygliuočius reikia iškirsti ir iš miško išvežti kartu su po žieve besivystančiais kenkėjais. Jei kenkėjai spėja išsivystyti ir išplisti miške, tai tokių medžių iškirtimas miško sanitarinės būklės pagerinimui įtakos nebedaro.
Kokie kenkėjai aktualiausi šį sezoną? Ar tiesa, kad skirtingais metais aktyvūs būna vis kiti kenkėjai?
Yra kenkėjų, kenkiančių miškui kiekvienais metais. Tik atskirais metais skiriasi jų daromos žalos dydžiai ir nudžiovinamų medžių kiekiai. Tai – jau minėti medžių liemenų kenkėjai, liaudiškai dar juos įprasta vadinti kirvarpomis ar kinivarpomis. Spyglius ir lapus graužiantys kenkėjai sudaro masinio išplitimo židinius, tačiau miškuose jie išplinta ir kenkia cikliškai kas keletą ar keliolika metų. Dažniausia tai – Dzūkijos pušynuose spyglius graužiantys kenkėjai: pjūkleliai, verpikai, pelėdgalviai, sprindžiai.
Ąžuolų ir beržų lapus nugraužia daug kam pažįstami grambuoliai. Dar yra grupė vabzdžių, kurie dėl dabartinio klimato pokyčių ima gausėti ar Lietuvoje atsiranda naujai. Jau minėtuose Dzūkijos pušynuose vis daugiau sutinkame spyglius graužiančių drugių sfinksų ir sprindžių lervų, tačiau dar jie neišplinta iki masinių židinių lygio.
Dėl orų kaitos daromos įtakos eglynuose, prieš keletą metų buvo pagausėję ir sukėlė medžių džiūvimą netikrieji egliniai skydamariai. Miestų želdiniuose jau keletą metų kaštonų lapai ruduoja ir pirma laiko nukrinta dėl kaštoninės keršakandės pakenkimų, taip pat pastaraisiais metais buksmedžių lapelius nugraužia buksmedinio ugniuko vikšrai.
Šį sezoną aktualiausi išlieka medžių liemenų kenkėjai, ypač žievėgraužis tipografas. Žiemoti šiam kenkėjui buvo palanku. Jei pavasaris – vasara bus šilti ir sausi, tai kenkėjo aktyvumas ir plitimas eglynuose bus didelis.
Valstybinės miškų tarnybos informacija
Aplinkos ministerijos nuotrauka
