Koks yra jūsų liežuvio atspaudas? Kokia medžiaga žmogaus kūne yra kiečiausia? Atsakymus į šiuos klausimus ir dar dagiau įdomių faktų apie žmogaus organizmą pateikia health24.com.

Sveiko žmogaus rankų nagai visiškai nuauga per keturis-šešis mėnesius.

Vienas iš tūkstančio kūdikių gimsta su dantimi.

1968 m. vykusios antrosios pilotuojamos NASA misijos „Apollo 8“ nario nuomone, siųsti žmones į Marsą būtų „kvaila“ ir „beveik absurdiška“, rašo „Science Alert“.

„Iš kur atsirado tokia būtinybė? Kas mus verčia skristi į Marsą? Aš nemanau, kad žmonėms tai iš tikrųjų taip stipriai rūpi“, – teigia Billas Andersas, kuris prieš 50 metų per 6 dienas trukusią misiją apskriejo Mėnulio orbitą.

Daugybė kuprinių išorinėje savo pusėje turi po rombą su pora pailgų siaurų plyšių. Šiuos dizaino elementus galima surasti daugelyje kuprinių, nepriklausomai nuo jų gamintojų. Bet kam jie skirti? Pasirodo, tikrai ne ausinėms ir tikrai ne dėl grožio.

Iš tiesų šie nedideli lopai nėra tik modernus dizaino elementas. Jie kuprines puošia labai ilgą laiką. Tiesą sakant, tokie odiniai rombai buvo labai populiarūs praeito amžiaus viduryje, tačiau kažką panašaus rastume ir ant 19 amžiaus kuprinių. Pastaruoju metu jie vėl sugrįžo į madą, tik dabar jie retai gaminami iš odos.

Jeanne Calment mirė 1997 metais, sulaukusi 122 metų. Calment buvo vyriausias pasaulio žmogus ir gyvenimo trukme jos niekas taip ir neaplenkė. Tiesa, nors jos istoriją patvirtina dokumentai ir nuotraukos, magiškąjį skaičių skeptikai visada norėjo nubraukti. Rusų matematikas Nikolajus Zakas mano, kad žino tikrąją Calment istoriją.

Grožį kiekvienas suvokiame skirtingai, bet paprastai, žiūrėdami į bet kurio šuns snukutį, sakome, kad jis pats mieliausias ir gražiausias. Tad, jei svečiuodamiesi užsimirštate ir imate bendrauti ne su šeimininkais, o jo augintiniu ir svarstote, kokią veislę rinktis patiems, pateikiame šunų, pripažintų pačiais mieliausiais, sąrašą.

„Skalauti ar neskalauti? Štai koks klausimas, – samprotauja „Good Housekeeping Institute“ Valymo laboratorijos direktorė Carolyn Forte. – Ir atsakymas – neskalauti.“

Prieš sudedant lėkštes, dubenis ir valgymo įrankius į indaplovę būtina nuo jų pašalinti maisto likučius, tai yra vienintelis darbas, su kuriuo negali susidoroti jūsų indaplovė.

Kodėl nereikia skalauti indų prieš jų plovimą indaplovėje, aiškinasi womenshealthmag.com.

Fizikai yra stebėtinai atviri: jie neįsivaizduoja, kas yra tamsioji medžiaga. „Visi sau galvas krapštomės“, – sakė Jeilio universiteto (JAV) fizikė Reina Maruyama.

„Nuojauta sako, kad 80 procentų jos sudaro vienas dalykas, dar 20 procentų – kažkas kito“, – sakė Vašingtono universiteto (JAV) fizikas Gray'us Rybka. Kodėl jis taip mano? Todėl, kad tai jau nebe visai mokslas. Tai yra tarsi fizikų liaudies išmintis, rašo wired.com.

Anksčiau žmonės dėvėjo kimono, tunikas ir kiltus, o dabar visi nešioja kelnes. Kodėl taip nutiko? Mokslininkai teigia, kad tai nulėmė vienas labai svarbus veiksnys.

Iš tiesų, kelnės istoriškai nebuvo labai populiarios. Tiesa ta, kad apsisuki tunika ar užsidėti kimono yra kur kas greičiau. Paprasti kiltai ar vientisi audiniai jau vien dėl gamybos kaštų yra gerokai pigesni už kelnes. Tačiau kelnės vis tiek nugalėjo.

Gartraukis – kone būtinas kiekvienos šiuolaikinės virtuvės įrenginys. Be jo sunku įsivaizduoti komfortišką buitį: jis valo orą nuo dulkių, riebalų, degimo produktų, garų ir kt. Tačiau kaip tik todėl pats gartraukis ilgainiui taip pat apteršiamas, ypač – išimamos jo grotelės.

Jei norite, kad gartraukis veiktų optimaliai, jo groteles būtina atidžiai ir kruopščiai išvalyti. Pasufleruosime, kaip tai padaryti įdedant minimaliai pastangų.

Kartais moksliniai tyrimai būna labai svarbūs ir rimti. Kartais jie būna įdomūs ir linksmi. O kartais jie būna tiesiog keisti. Tačiau Britų Kolumbijos Universiteto vykdytas moterų tualetų ir įmonių pelno ryšio tyrimas yra ir keistas, ir įdomus, ir labai svarbus bei rimtas. Pasirodo, moterų tualetų didinimas gali padidinti ir įmonės pelną, bet kaip? Ir kodėl būtent moterų?

Įrengus paminklą svarbu nepamiršti ir likusio kapavietės ploto. Jis turėtų būti gražiai prižiūrimas bei apsaugotas nuo šiukšlių, todėl verta rinktis tokią apdailą kaip kapavietės tvorelės, paminklų ir antkapių plokštės ir šaligatvio plytelės. Šiame straipsnyje kapų tvarkymo įmonės https://www.tylikalva.lt specialistai aptars šių apdailos modelių ypatumus.

Daug didžiųjų karinių laivų turi branduolinius reaktorius. Tai jiems suteikia lankstumo – kuro įprastai pakanka dešimtmečiui, o veikimo sąnaudos yra žemesnės nei naudojant įprastus dyzelinius variklius. Branduolinis reaktorius taip pat yra ne toks žalingas aplinkai, nes neišmeta anglies dvideginio, azoto oksidų ir kitų dujų. Tai kodėl branduolinių reaktorių nenaudoja didieji krovininiai laivai? Juk per kelis dešimtmečius toks reaktorius atsipirktų?

Naujausia „Vilmorus“ apklausa rodo, kad maždaug dešimtadalis Lietuvos gyventojų suvartoja mažiau mėsos produktų arba iš viso jų atsisako. Prekybininkai pastebi, kad pastaraisiais metais išaugo vartotojų dėmesys augalinės kilmės maistui.

Viena iš nemalonių elektros ir elektronikos įrangos savybių yra ta, kad ji linkusi gesti. Vis dėlto į klausimą, verta ar neverta taisyti sugedusį daiktą, Lietuvos vartotojai turi skirtingus atsakymus. Kas antras iš mūsų linkę remontuoti šaldytuvus, šaldiklius, televizorius ir skalbimo mašinas, tačiau plaukų priežiūros prietaisus, elektrinius virdulius ir mikrobangų krosneles taisytinais daiktais laiko tik dešimtadalis šalies vartotojų. Tai atskleidė Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuota apklausa, rašoma prenešime spaudai.  

Ar bent kartais susimąstote, kiek skirtingų paviršių kiekvieną dieną paliečiate? Namų durys, parduotuvės lentyna, troleibuso turėklas - prie visų šių objektų kone kasdien kiekvienam iš mūsų tenka prisiliesti. Kiekvienas toks prisilietimas ant paviršiaus palieka iš prakaito bei riebalų sudarytas pirštų atspaudų žymes - unikalius mūsų sąlyčio su paviršiumi įrodymus, kurių plika akimi dažniausiai nė negalime pamatyti. Tikriausiai daugelis iš mūsų esame matę detektyvų, kuriuose pagal pirštų atspaudų paliekamas žymes yra surandami bei sučiumpami nusikaltėliai, tačiau tik retas yra domėjęsis, kaip iš tikrųjų tai veikia sudėtingesniais atvejais, kuomet pirštų atspaudai paviršiuje būna susilieję ir neryškūs - būtent apie tai bei šį tą daugiau apie pirštų atspaudus turėsite galimybę sužinoti šiame straipsnyje.

Žiemos šventės – nuo Saulėgrįžos iki Naujųjų metų – yra puikus laikas pagalvoti apie Žemės judėjimą kosmose. Daugelis žinome, kad Saulėgrįžos metu šiaurinis Žemės pusrutulis yra nusisukęs toliausiai nuo Saulės, todėl ir dienos čia trumpiausios. Naujieji metai, nors ir neturėdami astronominės reikšmės, primena apie Žemės sukimąsi ratu aplink Saulę. Bet Žemė juda ir kitaip – jos ašis sukasi ir svyruoja dangaus ir netgi pačios planetos paviršiaus atžvilgiu. Apie tai, kaip iš tikro Žemė juda kosmose, kviečiu skaityti paskutiniajame šių metų pažintiniame straipsnyje.

Vieni juokiasi iš Naujametinės nakties pažadų sau, o kiti juos iš tiesų mėgsta. Norite tikėkite, norite - ne, bet yra žmonių, kurie juos religiškai įgyvendina. Naujieji metai yra tarsi švarus popieriaus lapas, kuris mums suteikia kažkokio naujumo jausmą. Nors tas naujumas, aišku, tėra iliuzija, jis vis tiek padeda kurti planus ir juos vykdyti. Štai 7 patarimai kaip galite ženkliai be didesnių pastangų pagerinti savo produktyvumą.

Naujieji metai daugelyje šalių pasitinkami valgant sėkmę nešančius patiekalus – nuo 12 vynuogių Ispanijoje iki lakštinių Japonijoje. Be to, Kolumbijoje viena daržovė gali išburti turtingus arba finansinių problemų kupinus metus, o Airijoje neįprastu ritualu su duona atbaidomos piktosios dvasios.

Civilinės metrikacijos skyriai pastebi, kad artėjant Naujiesiems metams, bus registruota daugiau santuokų nei įprastai šaltuoju metu.

Žiemą jaunieji dažniausiai tuokiasi įprastesnėse vietose, tačiau per šiuos metus – nemažai porų santuokai pasirinko ir netradicines erdves.

Užsibrėžti gyvenimą keičiančių tikslų naujiems metams kur kas lengviau, nei juos įgyvendinti. Nespėjus pasibaigti sausiui, dauguma žmonių nuleidžia rankas ir grįžta prie savo senų blogų įpročių. Tačiau gebėjimas ar bent bandymas laikytis sau duotų pažadų pasako apie mus labai daug, teigiama svetainėje Verywellmind.com.

Garsus Antikos filosofas Sokratas yra pasakęs: „Valgyti reikia, kad gyventum, o ne gyventi, kad valgytum.“ Ar susimąstome apie tai, kai suvalgome visą lėkštę močiutės gamintų cepelinų su spirgučiais, na, o vėliau dar bandome sušlamšti sausainėlių, šokolado, saldainių ir paskutinį torto gabaliuką? Greičiausiai – ne.

Tačiau tokį požiūrį derėtų keisti, kadangi laikui bėgant išties galime pradėti atrodyti kaip cepelinai, o ir jaustis kur kas prasčiau.

Ar tave ištiko panikos priepuolis, nes gavai siuntimą pasidaryti rentgeno nuotrauką? Ar bijai, kad po procedūros tau nuslinks plaukai ir iškris dantys? Nerimauji, kad kolegos darbe tavęs šalinsis, nes bijos, kad tu juos apšvitinsi radiacija? Jei į daugumą klausimų atsakei taip, tada tu skaitai teisingą straipsnį, kurio pagalba aš bandysiu tave įtikinti, kad nereikia bijoti mano darbo ir kad ne viskas taip blogai, kaip yra įsivaizduojama.

Visata – tai moksliškai magiškas beribės erdvės pasaulis, kuriame visuomenės požiūris į gyvenimą iškraipomas protu nesuvokiamomis kryptimis. Pakėlusi akis į naktinį dangų, kai prieš pat mane atsiveria nesuskaičiuojama galybė galaktikų, žvaigždžių bei planetų, nesijaučiu bejėgė, o atvirkščiai – pakylėta.

Drąsus prancūzas leidosi per Atlantą statinės formos oranžinės spalvos kapsule. Skelbiama, kad ši neįprasta vandens transporto priemonė juda pasitelkusi išskirtinai vandenyno sroves, informuoja BBC.

71 metų Jeanas Jacquesas Savinas išplaukė iš Ispanijai priklausančių Kanarų salų. Karibų jūrą jis viliasi pasiekti po maždaug trijų mėnesių. Specialioje kapsulėje prancūzas įsirengė specialią vietą miegui, mažą improvizuotą virtuvėlę ir daugybę vietos atsargoms.

Nemažai technologijų apžvalgų prasideda Williamo Gibsono (geriausiai žinimo kaip knygos „Neuromancer“ autorius) citata „The future is already here – it`s just not evenly distributed“ („Ateitis jau čia – ji tiesiog netolygiai pasiskirsčiusi“). Ir tai yra tikra tiesa – šalys skiriasi savo kultūrinėmis vertybėmis, politinėmis sistemomis, finansinėmis galimybės, technologinio išsivystymo lygiu ar net paprasčiausiomis oro sąlygomis. Tai lemia, kad jose kuriamos, plėtojamos ir pritaikomos skirtingos technologijos.

Kosmoso platybės visais laikais domino mokslininkus. Į kosmosą kilo ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Kai kurie gyvūnai buvo siunčiami kaip eksperimentų dalis, kitus siuntė NASA ar tiesiog atskiros šalys. Siunčiant gyvūnus į kosmosą, buvo stengtasi daugiau sužinoti apie organizmų būseną kosmoso sąlygomis.

Prasidėjęs išmaniųjų telefonų bumas kartu su savimi į pasaulį atnešė ir įrenginiams skirtas programėles. Kai atrodė, kad jos vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę ir yra nepakeičiamos įvairiose gyvenimiškose situacijose, ėmė daugėti ženklų, kad greitai mobiliųjų aplikacijų gali ir nebelikti. „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovo Yanfei teigimu, apie tokias tendencijas liudija ir įvairių kompanijų atlikti tyrimai, atskleidę, kad išmaniųjų telefonų savininkai vis rečiau lankosi virtualiose programėlių parduotuvėse. Tad kas pakeis išmaniąsias programėles? Atsakymas – jau aiškus.

Ar dar prisimenate tuos laikus, kai vienintelis būdas susisiekti su žmogumi būdavo laidinis telefonas, o laiškai keliaudavo kelias dienas ar savaites?

Butas su balkonu – įprastas dalykas. Pastaraisiais metais ne mažiau įprastas ir balkonų stiklinimas. Kodėl tokia paslauga svarbi? Ogi todėl, kad įstiklinta erdvė žymiai pasikeičia, butas tampa praktiškesnis, o ir vaizdas iš gatvės nuteikia pozityviau.

Saulės ir šilumos išsiilgę keliautojai žiemą skuba krautis lagaminus ir vykti atostogų į Egiptą – čia jie ieško ne tik ramaus, bet ir aktyvaus poilsio. Kiekvienas atostogautojas iš Egipto parsiveža savų įspūdžių ne tik apie šalį, jos istoriją, lankytinus objektus, bet ir apie kultūrą, vietinių žmonių mentalitetą.