Specialiųjų poreikių turintys žmonės keliauja vis dažniau, o atvykę į oro uostą šie keleiviai vis labiau linkę naudotis papildomos pagalbos paslaugomis. Tai rodo Lietuvos oro uostų 2022 m. pirmojo pusmečio statistika: iš viso per šį laikotarpį aptarnauta 3 kartus daugiau specialiųjų poreikių turinčių keleivių, kurie pasinaudojo palydos ir pagalbos paslauga, negu pernai, skaičiuojant bendrai per visus tris šalies oro uostus.
„Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose siūlome nemokamą palydą ir pagalbą tam, kad specialiųjų poreikių turintiems asmenims kelionė visuose etapuose – jau nuo atvykimo, laukimo iki įlaipinimo ir išvykimo iš oro uosto – būtų kuo sklandesnė. Džiaugiamės, kad tokias paslaugas skrendantieji kasmet užsako vis drąsiau ir aktyviau. Be to, vis daugiau keleivių jau žino, kad pagalba oro uostuose teikiama ne tik ribotos judėsenos ir su tuo susijusių poreikių turintiems, bet ir kitas, nebūtinai fizines ar matomas negalias turintiems keleiviams – pavyzdžiui, šeimoms, kuriose yra autizmo spektro ar kitokį sutrikimą turintis asmuo“, – sako Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.
Vien per šių metų pirmąjį pusmetį Vilniuje papildomos pagalbos paslauga suteikta 3 kartus dažniau, lyginant su praėjusiais metais – iš viso Vilniaus oro vartuose aptarnauti 3123 keleiviai, turintys specialiųjų poreikių.
Kauno oro uoste šiemet tokią paslaugą užsakė 1616 keleivių, o tai 2,5 karto daugiau nei 2021 m. Palangos oro uoste tokių paslaugų prireikė 206 keleiviams, kurių skaičius beveik 8 kartus didesnis nei pernai.
Aptarnavimas – nuo pat durų iki vietos lėktuve
„Matome, kad mūsų pastangos bei investicijos į turimą oro uostų įrangą, taip pat ir informacines priemones duoda realių rezultatų – specialiųjų poreikių turintys keleiviai gali laisviau judėti, vis patogiau naudotis esama Lietuvos oro uostų infrastruktūra bei kitomis pagalbos paslaugomis ir tokiu būdu saugiai pasiekti bet kurią kelionės kryptį. Žinančių apie tokią paslaugą daugėja, o baimių ir nuogąstavimų mažėja – tai nuteikia pozityviai ir skatina dar labiau tobulinti tiek informacijos sklaidą, tiek ir gerinti sąlygas specialiųjų poreikių turintiems keleiviams“, – sako Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.
Jos teigimu, užtikrinti keleivių, turinčių specialiųjų poreikių, kokybišką aptarnavimą bei paslaugų prieinamumą – vienas iš Lietuvos oro uostų strategijos prioritetų.
„Reguliariai sekame ir analizuojame keleivių, turinčių specialiųjų poreikių, patirtis ir siekiame, kad keliaujant oro transportu jos būtų kuo sklandesnės. Dėl to atsižvelgiame į visos oro uostų ekosistemos pritaikymą – t. y. ne tik tobuliname savo procesus, bet ir organizuojame mokymus darbuotojams ir partneriams, pasakojame apie tinkamą keleivių aptarnavimą, kontroliuojame tokių paslaugų aptarnavimo kokybę, o jei matome poreikius – diegiame specialiai tam skirtas naujas priemones“, – komentuoja R. Petraitienė.
Apie tai, kad oro uoste bus reikalinga papildoma pagalba, oro uostų atstovus įprastai informuoja oro linijų bendrovės ar kelionių agentūros, vos tik keleiviai įsigyja kelionės bilietą ir nurodo, kad tokia paslauga aktuali.
Be to, paslaugą galima užsisakyti ir patiems jau atvykus į oro uostą, jeigu, pavyzdžiui, to nepadarėte iš anksto arba patyrėte traumą prieš pat kelionę ir dėl to judėjimas tampa apribotas. Gavę tokias užklausas, oro uostų atstovai užtikrina pagalbą visose oro uostų erdvėse – patogiai ir saugiai pasitikdami nuo pat durų ar atvykimo į oro uostą vietos ir palydėdami iki pat keleivio vietos lėktuve bei atvirkščiai.
Kokia pagalba oro uostuose teikiama specialiųjų poreikių turintiems keleiviams?
Pasitikimas/palyda. Iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų išvykstantys ar čia atvykstantys specialiųjų poreikių turintys keleiviai oro uosto teritorijoje yra pasitinkami, palydimi nuo ar iki orlaivio, iki registracijos, aviacijos saugumo patikros, Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardos posto, jeigu yra poreikis, padedama atlikti muitinės procedūras, užregistruoti ar atsiimti bagažą, palydima iki automobilio, taksi ar autobuso sustojimo aikštelės.
Informavimas. Keleiviams, pageidaujantiems gauti tokias paslaugas, rekomenduojama apie norimą gauti pagalbą informuoti likus 48 val. iki skrydžio, tačiau oro uostų atstovai padės ir kitais atvejais, jei apie tokių paslaugų poreikius bus pranešta jau atvykus į oro uostą. Tokiu atveju tik gali tekti ilgiau palaukti, kol prieis palydintis darbuotojas.
Transportas į / iš oro uostų. Kelionę į šalies oro uostus specialiųjų poreikių turintiems keleiviams gali palengvinti Nacionalinio socialinės integracijos instituto teikiama paslauga „Socialinis taksi“ arba „Asistentinis taksi“, kuris teikia pervežimo paslaugas žmonėms su negalia ir senjorams, bei Maltos ordino pagalbos tarnybos paslauga „Važiuojam“. Šalies oro vartai yra pasiekiami ir viešuoju transportu, kurio dalis taip pat yra pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems keliautojams. Be to, šie keleiviai taip pat gali išsikviesti asistuojantį pavežėją Vilniuje per „Bolt“ programėlę, kurioje veikia dvi naujos kelionių kategorijos. Klausymo, judėjimo, regėjimo sutrikimus turintys ar dėl patirtų traumų sunkiai judantys asmenys gali rinktis „Bolt Assist“ kategoriją. Jai priklausantys vairuotojai, keleiviui paprašius, padės rasti automobilį, į jį atsisėsti ar, baigus kelionę, palydės iki galutinio kelionės tikslo. Asmenys, judantys vežimėliu, specialų automobilį gali išsikviesti pasirinkdami „Pritaikyta vežimėliui“ (angl. „Wheelchair friendly“) kategoriją.
Automobilių stovėjimas. Jei atvykstama savo automobiliu, rekomenduojama automobilį statyti arčiausiai oro uostų keleivių terminalų rezervuotose vietose, pažymėtose specialiais ženklais. Atkreipiame dėmesį, kad apmokėjimas už automobilio stovėjimą vykdomas bendrąja tvarka, jis vienodas visiems keleiviams.
Lydintys darbuotojai. Esant poreikiui, per specialias stoteles, kurios yra įrengtos prie keleivių terminalų ir jų viduje, nemokamai galima iškviesti lydintį darbuotoją.
Pagalbą suteikiantys mygtukai. Vilniuje tokie mygtukai įrengti net keliose vietose: centrinėje automobilių stovėjimo aikštelėje (PC), taip pat prie autobusų stovėjimo aikštelės ir išvykstančiųjų keleivių išlaipinimo vietoje, antrame keleivių terminalo aukšte, šalia įėjimo į išvykimo salę ir pačioje išvykimo salėje. Kauno oro uosto paslaugomis besinaudojantys keleiviai mygtukus ras ilgalaikės automobilių stovėjimo aikštelės (P1) bei trumpalaikių automobilių stovėjimo aikštelių (P2) mokėjimo kasose bei pačiame keleivių terminale, iškart prie įėjimo. Palangoje – trumpalaikės automobilių stovėjimo aikštelės (P1) mokėjimo kasoje ir pačiame keleivių terminale.
Speciali įranga. Įlaipinimui ir išlaipinimui oro uostuose naudojama specialioji technika – trapas arba automobilinis ambuliftas.
Savo įrangos gabenimas. Skrydžio metu keleivio mechaninis ar elektrinis vežimėlis gabenami kaip bagažas ir už jo saugų transportavimą atsako oro linijų bendrovė.
Detalią informaciją apie Lietuvos oro uostuose teikiamas paslaugas specialiųjų poreikių turintiems keleiviams galima rasti interneto puslapyje.
VĮ Lietuvos oro uostai informacija
Susisiekimo ministerijos nuotrauka
