Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos oro uostose ir toliau fiksuojamas aviacijos sektoriaus atsigavimas. Keleivių skaičius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 5,5 karto, skrydžių – beveik 2,5 karto. Tiek vasario, tiek kovo mėnesiais keleivių srautas šalies oro uostuose viršijo dar metų pradžioje prognozuotą paklausą, teigiama Lietuvos oro uostų metų pradžios aviacijos srautų apžvalgoje.
„Metų pradžioje visą pasaulį sukrėtė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, ne išimtis yra ir aviacijos sektorius. Vis dėlto Lietuvos oro uostai didesnių neigiamų keleivių skaičiaus svyravimų dėl to nepatyrė, nes sėkmingai pavyko perorientuoti vykdytus skrydžius į kitas rinkas. Prasidėjus karui, kartu su oro bendrovėmis veikėme greitai – maršrutai į Ukrainą buvo pakeisti panašaus nuotolio naujomis kryptimis”, – komentuoja Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.
Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos oro uostuose aptarnauta 818 tūkst. keleivių. Pernai tuo pat metu aptarnauta 147 tūkst. keleivių.
Sparčiausias atsigavimas stebimas Kauno oro uoste. Per šiuos oro vartus per pirmus tris šių metų mėnesius keliavo 10,5 karto daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir tai siekia 93 proc. rekordiniais laikytų 2019 m. to paties laikotarpio lygio. Didžiausią įtaką tam turėjo ženkliai išaugęs siūlomų maršrutų skaičius, ypač atostogų kryptimis. 2022 m. kovo mėnesį iš Kauno jau buvo galima skristi net 26 kryptimis, ir tai yra didesnis pasirinkimas nei buvo siūlomas tuo pačiu metu prieš pandemiją.
Vasario–kovo mėnesių vidutinis orlaivio užpildymo rodiklis viršijo ankstesnėje prognozėje numatytą lygį ir siekė vidutiniškai 60-70 proc. Tai pakankamai aukštas rodiklis pastarojo laikotarpio kontekste. Anot ekspertų, panaikinti COVID-19 reikalavimai daugelyje Europos šalių, o kartu ir keliaujantiems į Lietuvą, padidino keleivių srautus Lietuvos oro uostuose. Pastaraisiais mėnesiais oro uostuose sparčiausiai augo emigrantų srautas dėl panaikintų keliavimo ribojimų Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje, o didžiausią paklausą Lietuvos oro uostuose pirmą šių metų ketvirtį sudarė atostogų keliautojai.
2021 m. pirmą ketvirtį Lietuvos oro uostuose aptarnauta apie 4 tūkst. skrydžių, o šiais metais rezultatas beveik 2,5 karto geresnis – aptarnauta beveik 10 tūkst. skrydžių.
Šių metų pradžioje jau buvo viršytas ir bendras siūlomų krypčių skaičius, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu.
„Lietuvos oro uostuose 2022 m. pirmo ketvirčio metu buvo vykdomos 85 kryptys, praėjusiais metais tuo pačiu metu buvo 52, o rekordiniais laikomų 2019 metų pradžioje buvo 81 kryptis. Džiaugiamės ir tuo, kad jau veikiančios oro bendrovės oro uostuose siūlo naujas kryptis, tačiau labai svarbus pasiekimas buvo ir naujos oro bendrovės pritraukimas – reguliarius skrydžius Vilniaus oro uoste pradėjo kompanija „Swiss“, kuri pradėjo tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Ciuricho”, - primena A. Stikliūnas.
Nereguliarių (užsakomųjų) skrydžių keleivių srautas 2022 m. pirmą ketvirtį, palygti su 2021 m. pirmu ketvirčiu, išaugo beveik 4 kartus. Tai labiausiai atspindi atostogų skrydžių ir keleivių srauto augimo tempą.
Pagal aptarnautų keleivių skaičių Lietuvos oro uostai 2022 m. pirmą ketvirtį lenkė Rygos ir Talino oro uostus. Lietuvos oro uostai ir toliau užima didžiausią rinkos dalį (40,3 proc.) Baltijos šalių rinkoje (Rygos oro uostas 2022 m. pirmą ketvirtį užėmė 38,4 proc., o Talino – 21,3 proc.).
Pirmą šių metų ketvirtį 26 proc. augo ir Lietuvos oro uostuose pergabentų krovinių kiekis. Pernai per Lietuvos oro uostus buvo vežta 4,87 tūkst. tonų krovinių, šiemet – daugiau kaip 6 tūkst. tonų.
Susisiekimo ministerijos nuotrauka
