Liepos mėnesio skrydžių statistika, kaip ir buvo prognozuota, žymi augančius skrydžių srautus. Tam įtakos turėjo laisvėjantys Covid-19 suvaržymai, ypač sienų pralaidumo ribojimai. Vis dėlto VĮ „Oro navigacija“ naujai išrinktas vadovas, kol kas laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Marius Beliūnas pastebi, kad džiaugtis kiek anksti ir situacija vis dar nėra stabili.
„Liepos mėnesį, kaip ir buvo tikėtasi, skrydžių srautai padidėjo, tačiau liepos ir rugpjūčio mėnesiai mūsų šalyje visuomet buvo pikiniai: šiais mėnesiais tradiciškai augdavo tiek skrydžių, tiek keleivių srautai. Tai atostogų metas, todėl ir šiemet yra išsiilgusių įspūdžių bei skubančių keliauti. Naujausi Eurokontrolės duomenys rodo, kad pasaulyje skrydžių skaičius pasiekė 48,4 proc. 2019 metų skrydžių srautų skaičiaus, tačiau, nepaisant gerėjančių rodiklių, aviacijos sektoriaus atsigavimas bus ilgas ir nelengvas – daugelis ekspertų prognozuoja, kad į praėjusių metų lygį grįšime tik 2024 metais“,- teigia Marius Beliūnas.
Bendras liepos mėnesio skrydžių skaičius Lietuvos oro erdvėje, palyginus su pernai liepos mėnesiu, mažėjo 64,1 proc. ir sudarė 9827 skrydžius, o tranzitinių skrydžių skaičius mažėjo 68,3 proc. (6764 skrydžiai).
Liepos mėnesį daugiausia kartų tranzitu per Lietuvą buvo skrendama į Rusijos Federaciją – skrydžių vadovai aptarnavo 2436 skrydžius. Antroje vietoje – Vokietija, aptarnauti 848 skrydžiai, trečioje vietoje Latvija – aptarnauti 502 skrydžiai.
Pagrindinės tranzitinius skrydžius vykdžiusios aviakompanijos, kurios, lyginant su praėjusiais metais, didino skrydžių skaičių, yra „Sverdlovsk air“ (Rusija), „Pobeda Airlines“ (Rusija), „AirBridgeCargo“ (Rusija), „Lufthansa Cargo“ (Vokietija) bei „Cargolux“ (Liuksemburgas).
Tuo tarpu terminalinių skrydžių rinkoje lyderių penketuką sudaro aviakompanijos „Ryanair“ (481 skrydis), „Wizzair“ (460 skrydžių), „Airbaltic“ (430 skrydžių), „SAS“ (108 skrydžiai) ir „LOT“ (95 skrydžiai).
Populiariausios terminalinių skrydžių kryptys buvo Vilnius – Ryga (atkurta 50 proc. skrydžių), Vilnius – Varšuva (atkurtas trečdalis skrydžių), Vilnius – Londono LTN (atkurta 50 proc. skrydžių).
Praėjusį mėnesį daugiausia kartų lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste – čia aptarnauta 1 860 orlaivių arba 55 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno oro uoste aptarnauti 632 lėktuvai (32 proc. mažiau nei pernai), Palangos oro uoste buvo aptarnauti 303 lėktuvai (31 proc. mažiau nei pernai), o Šiauliuose – 296 lėktuvai (46 proc. mažiau nei pernai).
Pikinė mėnesio diena buvo liepos 23 d. Tądien Lietuvos padangę skrodė 380 lėktuvų.
Apie įmonės teikiamas oro navigacijos paslaugas:
Kiekvienoje valstybėje siekiant, kad skrydžiai vyktų saugiai, efektyviai ir laiku, nuo orlaivio pajudėjimo iš orlaivio stovėjimo aikštelės iki jo nutūpimo paskirties aerodrome, jam yra teikiamos oro navigacijos paslaugos. Lietuvos oro erdvėje ir Lietuvos oro uostuose tai atlieka valstybės įmonė „Oro navigacija”.
Oro bendrovės už naudojimąsi oro erdve ir joje teikiamas oro navigacijos paslaugas moka maršruto ir terminalo rinkliavas. Tai yra atlyginimas už šalies, kurios oro erdve naudojamasi, patirtas sąnaudas.
„Oro navigacija“ sąnaudas pilnai padengia iš pagrindinės veiklos – oro navigacijos paslaugų teikimo - pajamų ir nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto.
Susisiekimo ministerijos informacija ir nuotrauka
