Šiaulių apygardos teismas pirmadienį kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo pripažino buvusį Šiaulių krepšinio klubo vadovą Adomą Klimavičių ir skyrė jam 19 tūkst. eurų baudą.
Apie tai BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras taip pat siekė, kad A. Klimavičius būtų pripažintas kaltu ir dėl maždaug 320 tūkst. eurų pasisavinimo, o už visus nusikaltimus jam būtų skirta lygtinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Kiekvienų metų pradžioje Telšių apskrities policija tradiciškai aptaria praėjusių metų veiklos rezultatus. Tiesa, šiemet aptarimas kitoks. Šiemet veikla kiek kitokia, ne tik dėl ataskaitos pristatymo, bet ir dėl darbo organizavimo.
Po ilgalaikio ir sudėtingo tyrimo, 
Nuo 2021 m. vasario 1 d. uždaromos Alytaus, Marijampolės, Utenos, Tauragės aps. vyriausiųjų policijos komisariatų ir Mažeikių rajono policijos komisariato areštinės. Šalyje lieka veikti 5 didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose) įsikūrusios areštinės. 
Klaipėdos apylinkės teismas penktadienį skyrė laisvės atėmimo bausmes septyniems asmenims, kurie buvo teisiami dėl kelių dešimčių skirtingų nusikaltimų, tarp kurių – pagrobimas, dokumentų klastojimas, pasikėsinimas įvykdyti plėšimą, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, sukčiavimas ir kiti. 
Daugiau kaip pusė – 51 procentas – Lietuvos gyventojų teigiamai vertina nuotolinių notarinių veiksmų įteisinimo galimybę. rodo reprezentatyvi sociologinė apklausa.
Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį byloje, kurioje statybos darbus vykdančios įmonės direktorius, sumanęs pasisavinti įmonių pinigines lėšas ir išvengti mokėtinų mokesčių, į nusikalstamos veikos planą įtraukė kitų įmonių direktorius bei vieną iš Klaipėdos miesto ligoninių. Už padarytus finansinius nusikaltimus teismas kaltais pripažino keturių įmonių vadovus. 
Kiekvienais metais gruodžio 10 – ąją dieną minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, primenanti žmogaus teisių svarbą visuomenėje ir pagarbos žmogaus teisėms nuolatinį plėtojimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tikslas žmogaus teisių kontekste – užtikrinti valstybės paramos įgyvendinimą žmonėms, negalintiems realizuoti savo teisių į teisminę gynybą dėl socialinės padėties. Kiekvienam asmeniui sudaryta galimybė lygiai ir vienodai siekti teisingumobaudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose. 
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Artūras Karpalovas priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje įtarimai dėl stambaus masto korupcinių nusikalstamų veikų pareikšti juridiniam asmeniui – farmacijos bendrovei ir 11 fizinių asmenų. 
Šiemet Lietuvos advokatūros ir Lietuvos Caritas socialinė iniciatyva padėti sunkumus patiriantiems žmonėms bei artėjančių švenčių proga padovanoti jiems nemokamą teisinę pagalbą (pro bono) mini gražią sukaktį. Jau penktus metus advokatai ir advokatų padėjėjai jungiasi prie šios iniciatyvos ir teiks nemokamas teisines konsultacijas visą pirmąją gruodžio mėnesio savaitę. 
Teisingumo ministerija rengia ir po savaitės teiks Vyriausybei tvirtinti pasiūlymus, kaip sumažinti padidėjusius įkainius, paveldint ar perleidžiant turtą. Nuo spalio 1d. Registrų centrui pradėjus taikyti naują kainodarą, išaugę mokesčiai kelia gyventojų pasipiktinimą, ypač kai paveldimas mažos vertės turtas.
Kauno apygardos teismas ketvirtadienį skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę vyrui, pripažintam kaltu pernai Kaune nužudžius moterį.
Per porą pastarųjų metų Lietuvoje išaiškinus keletą itin didelių aplinkos taršos atvejų, kovai su nelegaliais teršėjais Vyriausybė pasitelkė sugriežtintus aplinkosauginius reikalavimus, gerokai padidintus mokesčius už taršos leidimus bei baudas už pažeidimus. Teisininkų teigimu, su taršos kontrolės sugriežtinimais turėtų susipažinti visos įmonės, nes nežinojimas neatleidžia nei nuo teisinės atsakomybės, nei nuo galinčių grėsti baudų. 
Šiaulių apygardos prokuratūra ketvirtadienį pranešė apie teismui perduotą bylą, kurioje vogtų automobilių įsigijimu ir jų dalių pardavinėjimu yra kaltinami keturi Šiaulių miesto ir rajono gyventojai. 
Prasidėjus koronaviruso pandemijai, nauja informacijos banga į viešosios erdvės paribius nuplovė žinias apie aplinkos taršos skandalus Lietuvoje. Tačiau kas gali žinoti, kad mums besidžiaugiant sumažėjusia oro tarša kur nors į upę nesilieja nevalytos nuotekos ar į miškus neišvežamos pavojingos gamybinės atliekos? Ir kas tokiu atveju visgi atsakingas už aplinkos taršą ar kitą žalą – beasmenis verslo subjektas ar konkretus jo vadovas? Lietuvos teismų praktika rodo, kad vadovo ir įmonės atsakomybės savaime tapatinti negalime, nes įmonė baudžiama už faktinius veiksmus, o vadovas – už neveikimą, t. y. už tai, kad nesiėmė tinkamų priemonių žalai išvengti. 
Viešojoje erdvėje nuskambėjo istorija Mažeikiuose, kur įmonė galimai slėpė iš Italijos grįžusius darbuotojus ir savivaldybei apie tai neteikė informacijos. Skelbta, kad už tai ši galinti sulaukti teisėsaugininkų – policijos ir prokuratūros pareigūnų – vizito. Ši istorija sukėlė diskusijų bangą apie tai, kokių sankcijų gali sulaukti šalies įmonių vadovai už saugumo priemonių nesilaikymą ir nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis ekstremalios situacijos metu.
