COVID-19 atnešė ir dar vieną teisinę naujovę, kuri netrukus gali tapti realybe. Apsaugos nuo smurto orderis – tai moterų teisių gynimas? Ar vyrų diskriminacija?
Ketinimai geri, tačiau kiek šiame atnaujintame apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris įstatymo projekto pakeitime teigiamų dalykų yra iš tikrųjų?
Mano manymu, jau šiai dienai galimo smurtautojo (dažniausiai vyro) teisės absoliučiai nėra ginamos. Žinau, kad būsiu nepopuliari, tačiau iš praktinio darbo atstovaujant teismuose galiu teigti, kad sudarius galimybę tariamą smurtautoją priversti išsikraustyti iš jo paties namų, kurie kai kuriais atvejais priklauso jam net asmeninės nuosavybės teise, tik su policijos pareigūno nurodymu, nepradedant ikiteisminio tyrimo, yra aukščiausio lygio absurdas.
Pirma, policijos pareigūnas, nėra tas asmuo, kuris turi pakankamą kompetenciją priimti tokį sprendimą. Antra, ar bent galite įsivaizduoti, kokios pasekmės kils pareigūnams leidus individualiai priimti tokius spendimus „čia ir dabar“?
Orderio paskyrimą būtų galima apskųsti, bet apskundimas jo veikimo nesustabdytų. Kitaip tariant, turėtume ilgą procesą, už kurio dažnu atveju galimai būtų ne tariamai nukentėjęs nuo smurto asmuo, o tikroji auka – galimas smurtautojas, kuris ir taptų tikrąja proceso auka.
Bet blogiausia dar ne tai. Naujasis apsaugos nuo smurto orderis sudarys puikias galimybes moterims (kartais ir vyrams) „terorizuoti“ vyrą skyrybų byloje. Juk užteks teoriškai nurodyti, kad, pavyzdžiui, buvo patirtas ekonominis, psichologinis ar kitoks smurtas ir vyras, policijos pareigūno nurodymu, bus išvežamas iš savo paties namų. Panašus procesas praktikoje vyksta jau ilgą laiką ir, atrodo, kad skinasi kelią būti maksimaliai sėkmingai praktikuojamas dar labiau.
Kita svarstoma naujovė – smurtą patyręs asmuo galimai nebebūtų apžiūrimas teismo medicinos ekspertų. Bet kaip visa tai atrodytų? Užtektų sveikatos priežiūros įstaigoje užfiksuotų duomenų? Juk tai itin palanki terpė korupcijai.
Ir viskas dėl to, kad galima smurto auka, išvengtų pakartotinės apžiūros, kurią atlieka teismo medicinos ekspertai? Čia mes turime ant svarstyklių dedamą šią teisę, kartu su galimo įtariamojo teise į objektyvų, kvalifikuotą įrodymų rinkimą? Juk toliau šių įrodymų pagalba prasidės ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla keliaus į teismą ir taip toliau.
O kaip su galimais atvejais dėl smurto darbe? Darbuotojas paskambins į policiją ir nurodys, kad, pavyzdžiui, tariamai vyko seksualinis priekabiavimas iš vadovo ar kito darbuotojo pusės. Tuomet vadovas, darbuotojas (tai yra, galimi smurtautojai) bus nušalinami iš darbo? Kas vyks su darbo santykiais, įmonės veikla? Jei smurtas nepasitvirtins, teiksime teismui ieškinius dėl žalos atlyginimo prieš „darbuotoją – auką“, kuri paaiškėjo, kad nėra jokia auka?
Klausimų daugiau nei atsakymų, baisu net pagalvoti, jeigu ši įstatymo pataisa bus priimta tokia, kokia yra pateikta dabar. Karantinas, matyt, daro ne itin gerą įtaką ir įstatymų pataisų kūrimui.
Rasa Vaičekauskytė, teisininkė
STT nuotrauka
