Gruodžio 17 d.į Tirkšliuose paminėtos kraštiečio, Pasipriešinimo kovų pradininko, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 121-osios gimimo metinės.
Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje parapijos klebonas kan., bažn. t. dr. kun.Petras Smilgys už velionį aukotojo šv. Mišias, po jų sugiedota tautinė giesmė.
Renginys
Po šv. Mišių renginio dalyviai rinkosi į Tirkšlių kultūros centrą, kur vyko ką tik sukurto, naujo istorinio dokumentinio filmo, skirto J. Vitkui-Kazimieraičiui pristatymas, kuriame dalyvavo filmo kūrybinė grupė, vadovaujama režisierės Agnės Zalanskaitės, J. Vitkaus palaikų paieškos grupės nariai. Lapkričio mėnesį Leipalingyje atrasti J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, kurie kitąmet bus garbingai palaidoti.
Vėliau lankytasi J. Vitkaus-Kazimieraičio gimtinėje, Ketūnų k., o partizano vardu pavadintoje Tirkšlių pagrindinėje mokykloje vyko pokalbiai su pulkininko šeimos nariais prie arbatos puodelio.
Biografija
Juozas Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Ketūnuose (Mažeikių raj.). Vaikystė prabėgo Tirkšlių miestelyje. 1920 m. Vitkus įstojo į Kauno Karo mokyklą, 1924-1926 m. gilino savo žinias aukštesniuose karo technikos kursuose, 1929-1934 m. studijavo Briuselio (Belgija) Aukštojoje karo mokykloje. Po studijų užsienyje grįžo į Kauną, tarnavo Inžinerijos bataliono technikos viršininku. 1938-aisiais, gavęs pulkininko leitenanto laipsnį, pradėjo dėstyti inžineriją Karo mokykloje. Rašė į „Kardą“, „Karį“, „Mūsų žinyną“ ir kt.
1941 metais, besitraukiant sovietams, Juozas Vitkus iššoko iš traukinio Vilniaus krašte ir grįžo į sostinę ir netruko prisijungti prie stiprėjančios pogrindžio kovos už Lietuvos laisvę, buvo Lietuvių fronto Vilniaus štabo narys, įkūrė ir vadovavo antinacistinei „Kęstučio“ organizacijai, dėstė pogrindinėje karo mokykloje.
Antrosios bolševikinės okupacijos metais plk. ltn. J. Vitkus visas jėgas skyrė partizanų veiklos organizavimui. J. Vitkus buvo vienas iš nedaugelio aukščiausio rango karininkų, kuris 1944 metais pats pasitraukė į pogrindį ir tiesiogiai partizanavo: įsteigė Dzūkų grupės štabą, parengė pirmuosius dokumentus, suformavo Merkio rinktinę, kuri po jo žūties pavadinta Kazimieraičio vardu. Vėliau įkūrė „A“ apygardą, o 1946 m. pavasarį, kartu su Tauro apygardos partizanais suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu.
1946 m. balandžio 22 d. pasirašė Lietuvos partizanų deklaraciją, skelbiančią valstybingumo atkūrimo principus, leido srities laikraštį „Laisvės varpas“.
1946 m. liepos 2 d. susirėmime su sovietine kariuomene Žaliamiškyje netoli Liškiavos (Lazdijų raj.) buvo sunkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė. Bolševikai plk. J. Vitkaus žmoną Genovaitę su penkiais mažamečiais vaikais 1948 m. ištrėmė.
Birutės Šneideraitienės nuotr.
Daugiau nuotraukų: Facebook
