Rugsėjo 22 d. Urvikiuose tvyrojo baltiška dvasia. Čia Rudens lygiadienio šventės pradėtos rengti prieš trejus metus.Šiemet buvo prisiminti krikštai. Liepsnojo dešimt krikštų skulptūrų, įprasminusių baltų nueitą dvasinį istorijos kelią.
Tvyrojo baltiškų apeigų dvasia
Šiemet astronominis lygiadienis – dienos ir nakties susilyginimas – rugsėjo 23 dieną. Tačiau, kaip jau įprasta, jis daugelyje Lietuvos ir Latvijos vietų buvo pažymėtas kultūriniais renginiais rugsėjo 22-ąją, kada švenčiama Baltų vienybės diena. Lygiadienis – tai momentas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio per Zodiaką) sankirtos taške. Senovės baltai tikėjo, kad tai – ypatingas gamtos virsmo metas.
Sekdami protėvių dvasia, fakelais nušviestu taku, skambant folklorinėms dainoms, į Urvikių parkelį rinkosi magiško vakaro dalyviai – plukdė vainikus, papuoštus žvakių ugnelėmis, o kartu su jais plukdė ir savo palinkėjimus, norus, viltis. Į simbolinį ugnies uždegimą kasmet jungiasi vis daugiau žmonių. Tradiciškai šventės metu kalvelė nušvito baltiškais ženklais, ugnies raštais, o tvenkinys baltiškų motyvų vainikų liepsnelėmis.
Jau nuo seniausių laikų lygiadienis reikšdavo aukojimą dievybėms ir dėkojimą joms už išaugintą derlių, taip išreiškiant pagarbą ir supratimą apie besikeičiančias oro sąlygas, nuo kurių priklausė žmogaus gyvenimas. Laikydamiesi šios tradicijos, vakaro dalyviai vaišinosi namine duona, kąsnelį paaukodami ugniai. Aukuro liepsnelės laižė aukojamus rugius, vandenį.
Muzikos ir ugnies harmonija
Į vieną harmoniją susiliejo muzika ir ugnis, lygiadienio apeigos. Sukurti muzikinę atmosferą padėjo Urvikių kultūros centro folkloro ansamblis „Ašvija“. Sudeginus tradicinius Rudens lygiadienio simbolius, nupintus iš šiaudų, kaip įprasta, paaukotas ir šiaudinis ožys, nes ožys – vaisingumo, derlingumo simbolis. Jo liepsną sustiprino ugningas šou, kurį atvežė „Hefaistas“ iš Trakų, kurie buvo maloniai nustebinti puikia baltiška lygiadienio švente.
Nuo rudens lygiadienio prasidėdavo ir Ilgių – artėjimo į Vėlines – metas. Šiuo metu gyvybės centras – ugnis – iš lauko sugrįždavo į namus, namų židinį, kur šildydavo šeimą ir buvo saugoma iki pat pavasario.
Atmintis neišlikusioms tautoms
Rugsėjo 22-ąją, per rudens lygiadienį, Lietuvoje ir Latvijoje taip pat švenčiama Baltų vienybės diena. Tą dieną 1236 m. lietuviai ties Šiauliais sumušė Kalavijuočių ordino kariuomenę, o žiemgaliai – jos likučius. Istorijoje šis įvykis žinomas Saulės mūšio vardu. 2000-aisiais Lietuvos ir Latvijos seimai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena. Šventės metu renginiai vyksta abiejose šalyse, vienas iš svarbesnių – Baltų vienybės ugnies sąšauka, kai ugnis vienu metu uždegama ant piliakalnių, alkakalnių ar kitose su baltų istorija susijusiose vietose. Po visų karų, negandų iš gausios baltų šeimos liko tik lietuviai ir latviai. Prisimenamos kovose kritusios baltų tautos: kuršiai, žiemgaliai, sėliai, galindai, prūsai, jotvingiai.
Autorės nuotr.
