Angelė Rupkutė gimė 1960 m. gegužės 15 d. Jonaičių kaime, Akmenės rajone. 1978 m. baigė Ventos vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į tuometinio Kapsuko (dabar Marijampolė) kultūros mokyklos chorinio dirigavimo klasę. 1979 m. įstojo į Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą, studijas baigė 1983 m. – įgijo kultūros-švietimo darbuotojo, saviveiklinio choro vadovo specialybę.
Baigusi studijas A. Rupkutė pagal paskyrimą1983 m. atvažiavo į Mažeikius – dirbti vyr. metodininke rajoniniuose kultūros namuose. 1985 m. ji buvo paskirta Kultūros (vėliau – Kultūros ir sporto) skyriaus vedėja, šiam skyriui ji vadovavo iki 2019 metų.
2005 m. Angelė baigė Vilniaus dailės akademijos UNESCO katedros kultūros vadybos ir kultūros politikos magistro studijas, apgynė darbą „Mažeikių rajono kultūros plėtros strategija“.
Kultūra – specifinė sritis. Joje dirbančiam žmogui reikia būti ne tik kūrybingam, lanksčiam, komunikabiliam, išmanančiam menus, renginių organizavimą, čia reikalingos ir teisinės, finansinės žinios, daugybė kitų dalykų, kurių nematome atėję į renginį kultūros centre, bibliotekoje, muziejuje ar kitoje erdvėje...
Angelė visa tai labai gerai išmanė ir daugelį metų sklandžiai, kūrybiškai, novatoriškai organizavo Mažeikių rajono kultūrinį gyvenimą. Jos iniciatyva rengtos šventės, festivaliai, konferencijos, parodos, įsteigtos Krašto kultūros ir Šatrijos Raganos premijos. Puikiai pasiteisino Angelės sumanymas kaimiškų vietovių kultūros centrus perorganizuoti į savarankiškas biudžetines įstaigas.
Didžioji Angelės meilė, sielos atgaiva – Žemaičių dūdų šventė, kurią ji puoselėjo, augino tarsi savo vaiką. Ši šventė ir šiandien žinoma ne tik Mažeikių rajone, jos garsūs aidai pasiekia ir sostinę. Už iniciatyvas, gerai atliekamas pareigas A. Rupkutė ne kartą buvo apdovanota Kultūros ministerijos ir Mažeikių rajono savivaldybės vadovų padėkos raštais.
Kultūros bendruomenė neteko iškilaus žmogaus, dirbusio ne dėl padėkų, premijų ar gero įvaizdžio. Kultūrai Angelė atidavė visą save. Išdalijo. Po dalelę.
Svarbiausia jai buvo žmonės, su kuriais dirbo ir kuriems dirbo. Mokėjo patarti, pamokyti, padrąsinti, tiesiai šviesiai pasakyti, ką darėme ne taip. Buvo sąžininga, atsakinga, noriai dalijosi patirtimi. Tai buvo Žmogus, Vadovas, su kuriuo norėjosi dirbti, paskui kurį norėjosi sekti.
Kolegas žavėjo Angelės mokėjimas bendrauti, rasti išeitį iš keblių situacijų, jos unikalus loginis mąstymas, tvirta nuomonė, nuoširdumas, žmogiškumas ir išskirtinis humoro jausmas, mokėjimas džiaugtis kito sėkme, gebėjimas vaizdžiai pasakoti, dalytis prisiminimais, smagiai pasijuokti iš savęs.
Mums, su Angele dirbusiems, kūrusiems, ji visada išliks gyva šviesiausiuose prisiminimuose.
Ramaus Tau Amžino poilsio, miela Angele.
Buvę kolegos
