Šeštadienį Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje susitiko visuomeninės otganizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ vadovė Tatjana Lobanova ir kelių Lietuvos vaikų dienos centrų atstovai. Renginys buvo skirtas Tarptautinei tolerancijos dienai paminėti ir etnokultūriniam ugdymui puoselėti.
Kas yra vaikų centrai
Visuomeninė organizacija „Vaikai – visuomenės dalis“ dirba vaikams nuo 1999 metų. Dauguma vaikų iš nepasiturinčių, socialiai remtinų, rizikos ir mažas pajamas gaunančių šeimų. Vadovės teigimu, organizacija dirba pagal penkių vaikų dienos centrų programas. Laisvu nuo pamokų metu, susirinkę į grupeles, vaikai bendrauja tarpusavyje, mokosi įvairių prasmingų dalykų. Taip pat organizacija vykdo prevencijos, socializacijos, jaunimo lyderių mokymo, meno saviraiškos, integracijos į visuomenę programas.
Pasak T. Lobanovos, išvykos į Sedą tikslai: suartinti skirtingų mokyklų ir tautybių mokinius ir mokytojus, suvienyti jėgas bendriems tikslams, akcentuoti lygybę tarp miesto ir kaimo, skatinti solidarumą, empatiją ir vieni kitų pažinimą ir kt.
Piešimas stiklo technika
Renginyje dalyvavo vaikų dienos centrų atstovai (iš viso 49 vaikai) iš Vilniaus, Radviliškio ir Sedos. Pirmojoje dalyje, skirtoje Tolerancijos dienai paminėti, dalyviai, vaizduodami kokios nors šalies ypatingus požymius, pvz., Meksikos atributas – plačiabrylė skrybėlė, Indijos – ryškiaspalvis saris, atliko užduotėles tolerancijos tema.
Antrojoje dalyje vaikai stiklo technika piešė kultūrinio paveldo objektus: bažnyčias, muziejus. „Ant plėvelės, po kuria padedamas tikras piešinys, specialiais vitražiniais dažais nupiešiamas objektas. Paskui reikia laukti, kol dažai išdžius, ir tada jau galima priklijuoti ant stiklo“, – apie piešimo stiklo technika subtilybes pasakojo renginiui vadovavusi Radviliškio vaikų dienos centro vadovė Ala Beliajeva.
Apie savanoriavimą
T. Lobanovos teigimu, vaikų dienos centrai nėra darbovietė, nes čia niekas nemoka atlyginimo. „Tačiau tikra draugystė yra labai didelis stimulas: daug bendraujant galima labai daug padaryti, bet ne visi gali bendrauti, nes ne visi gali skirti tam laiko, o kuo daugiau papildomo darbo, tuo labiau žmogus darosi išsilavinęs. Kad tokie vaikų dienos centrai veiktų, pirmiausia reikia savanorių, tegul vaikų bus ir labai mažai“, – kalbėjo organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ vadovė.
T. Lobanovos mintis tęsė Vilniaus vaikų dienos centre jau 20 metų savanoriaujanti Vida Kondratavičienė: „Organizacija gyvena labai prasmingai ir gražiai: keliaujame po visą po visą pasaulį, dalyvaujame Maisto banko akcijose, renkame paketus vaikams ir labai gražiai praleidžiame vasaras. Štai šiemet stovykloje Palangoje 50 vaikų praleido 14 dienų. Visi buvo draugiškai nusiteikę ir gražiai bendravo.“
Kitos savanorės
Ingrida Živilė Birgelytė-Kupčinskienė iš Vilniaus savanoriauja virš 30 metų: yra visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ socialinė darbuotoja, TJ „Europiada“ pirmininko pavaduotoja.
A. Beliajeva iš Radviliškio – etikos mokytoja ekspertė, dirbanti dviejose mokyklose ir savanoriaujanti 20 metų. Į klausimą, kaip ji visur suspėja, moteris tik šypteli ir atsako, kad šiuo metu ji dar ir savo vaikaitį globoja, nes dukra išvykusi.
Dar dviejų renginyje dalyvavusių savanorių savanoriavimo „stažas“ kur kas mažesnis. Vaclava Nosevič Vilniaus vaikų dienos centre savanoriauja 3 metus, Edita Dumčinienė – Radviliškio vaikų dienos centre savanoriauja taip pat trejus metus.
Valerija KVEDARAITĖ
