Antradienį Mažeikių rajono savivaldybės vadovai ir specialistai kartu su Centrinės projektų valdymo agentūros specialistėmis aptarė viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo galimybes.
Parengtas projektas
Mažeikių rajono savivaldybės administracija, atlikusi miesto apšvietimo analizę, parengė investicinį projektą, kurį įgyvendinus būtų atnaujintas, kai kur ir naujai įrengtas miesto apšvietimas, naudojant naujausias technologijas, tačiau pasirodė, kad šio projekto įgyvendinimui reikalingos nemažos lėšos ir Savivaldybei tai būtų pernelyg brangu, nutarta svarstyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybes.
Savivaldybės vadovų kvietimu atvykusios VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertės Neringa Pažūsienė ir Jurgita Staneikaitė pateikė pasiūlymus bei rekomendacijas projekto „Gatvių apšvietimas Mažeikių rajono savivaldybėje“ įgyvendinimui.
Pristatė galimybes ir būdus
J. Staneikaitė, pristatydama partnerystės projektus, teigė, jog svarbiausia ne koks apšvietimas ir kokios lempos atskiroje savivaldybėje, bet siekiant sumažinti avaringumą, nusikalstamumą, kartu ir užtikrinti viso rajono konkurencingumą ir funkcionalumą. Galbūt todėl vis daugiau savivaldybių tiek pačios inicijuoja, tiek kreipiasi konsultacijų į Centrinę projektų valdymo agentūrą, teiraudamosi, kokiais būdais galėtų įgyvendinti gatvių apšvietimo projektus. „Vienas iš būdų yra tradiciniai viešieji pirkimai, kai perkami atskirai darbai, pvz., atramų statymas, pakeitimas, apšvietimo lempų pakeitimas. Kitas būdas yra viešo ir privataus sektoriaus partnerystė, kuri turbūt kol kas neaiškiausia savivaldybėms. Kas yra vieša ir privati partnerystė? Apibrėžimas pateiktas Investicijų įstatyme. Jeigu trumpai, tai viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, kai viešasis subjektas perduoda privačiam sektoriui jo funkcijoms priskirtą veiklą ir su tuo susijusį turtą ir moka privačiam subjektui už tai, kad jis investuoja į tą perduotą veiklą ir turtą, – aiškino J. Staneikaitė. – Tačiau vien apibrėžimo viešo ir privataus sektoriaus partnerystei nepakanka ir identifikuojant, ar projektas galėtų būti įgyvendintas viešo ir privataus sektorių partnerystės būdu, svarbu žiūrėti, ar tas projektas turi požymius, kurie būdingi šiai partnerystei.“
Partnerystės projektų požymiai
Pasak ekspertės, vienas iš požymių yra projektų ilgaamžiškumas ir kompleksiškumas. Teisės aktuose nustatyta, kad tokie projektai gali tęstis iki 25 metų, tačiau, jeigu yra 25 metai, tai nebūtinai projektas ir turi būti 25 metams. Reikia kiekvieną kartą žiūrėti į konkrečias projekto aplinkybes. „Kalbant apie gatvių apšvietimo projektus, buvo svarstoma, ar tikslinga tokius projektus įtraukti į reinvesticijas. Jų buvo atsisakyta, nes pabrangina projektą. Gatvių apšvietimo projektai kitose savivaldybėse sutrumpėjo iki 18–19 metų, – aiškino specialistė. – kitas požymis – projekto kompleksiškumas. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektai nuo viešųjų pirkimų skiriasi tuo, kad vienu projektu jūs galite įsigyti tiek darbus, tiek paslaugas. Pvz., gatvių apšvietimo projektuose tiek atramų, šviestuvų pakeitimą, tiek valdymo sistemos priežiūrą, kai su viešaisiais pirkimais būtų atskiri pirkimai. Trečias požymis – investicijų į infrastruktūrą paslaugos. Paprastai savivaldybės nedisponuoja pakankamu kiekiu nuosavų lėšų, kurios gaunamos iš mokesčių, tam, kad galėtų finansuoti projektų įgyvendinimą. Būtent ir ieškoma privačių subjektų, kurie investuotų nuosavas lėšas į projektų įgyvendinimą. Dar vienas požymis – rizikų pasidalinimas. Rizikos pasireiškia kiekviename projekte ir suprantamos kaip nukrypimas nuo to projekto siekiamų rezultatų. Viešo ir privataus sektoriaus partnerystės projektuose skiriamos trys pagrindinės rizikos: statybos, tinkamumo ir paklausos. Šitos rizikos tarp viešo ir privataus subjektų pasiskirsto atsižvelgiant į tai, kuri šalis sugeba tą riziką valdyti mažiausiais kaštais. Paskutinis požymis – mokėjimai privačiam subjektui. Mokėjimus privačiam subjektui gali atlikti tiek viešasis subjektas, tiek privatus subjektas gali gauti iš vartotojų. Tai priklauso nuo to, koks yra projektas ir kaip jis yra įgyvendinimas.“
Kurį būdą rinktis
J. Staneikaitė informavo, jog yra du būdai – koncesija ir valdžios ir privataus subjekto partnerystė (VŽPP): „Yra vienas projektas, kurio metu žadama įsigyti darbus ir paslaugas. Projekto įgyvendinimui renkamės būdą. Koncesijų atveju pagrindinis užsakovas būtų viešasis subjektas – savivaldybė ar valstybės institucija, o privatus subjektas pajamas gautų iš vartotojų. VŽPP atveju viešasis subjektas būtų tik užsakovas, privatus subjektas gautų pajamas tik iš užsakovo, taip vadinamas socialinis modelis. Koncesijų atveju visos rizikos perduodamos privačiam subjektui. VŽPP atveju paklausos rizika lieka viešajam subjektui, privačiam subjektui atiduodama tiktai statybos ir tinkamumo rizikos. Gatvių apšvietimo projektuose būtent paklausos riziką prisiima viešasis subjektas, todėl šie projektai turėtų būti įgyvendinami VŽPP būdu. Pirmasis požymis – kompleksiškai perkami darbai ir paslaugos, tiek atramų, tiek apšvietimo pakeitimas, tiek valdymo sistema. Sutarties trukmė – priklauso nuo viešo subjekto, kaip jis įsivaizduoja šį projektą.“
Pasak N. Pažūsienės, trumpiausia projekto trukmė – 10 metų, bet priklauso, per kiek laiko atsipirks investicijos. Koncesijų direktyvoje – 5 metai. VŽPP trumpiausias – 5 metai. Maksimalus – 25 metai pagal Investicijų įstatymą. Sprendžiant apie terminą, būtina žiūrėti, kad projektas nepabrangtų. Rekomenduojama 18–19 metų. 15 metų – optimalu.
J. Staneikaitės teigimu, pirkimo būdas sprendžiamas derybose arba konkurenciniu dialogu. Konkurencinis dialogas taikomas tuomet, kai viešam subjektui kyla neaiškumų dėl finansinių ir teisinių projekto aspektų. Gatvių apšvietimo projektuose, jei viešas subjektas viską teisingai susidėliojęs, žino, ko nori, gali vykti derybos, tada trumpėja laikas. Viešo ir privataus subjekto partnerystės atveju turtas perduodamas panaudos teise, atsiranda privataus subjekto lėšos. Apmokėjimai privačiam subjektui atliekami tik tada, kai atlieka darbus.
„Už paslaugas susimokate, už turtą – po sutarties pabaigos. Rekomenduojame, kad turtą perduotų baigiantis sutarčiai. Tokiais projektais skatinama, kad privatus subjektas atliktų kokybiškas paslaugas, nes tik tada viešas subjektas mokėtų sutartą atlyginamą. Naujų technologijų rizika taip pat perduodama privačiam subjektui. Privačiam subjektui lengviau skolintis rinkoje“, – aiškino N. Pažūsienė.
Turi ir trūkumų
Pasak eksperčių, VPSP projektai šiek tiek brangesni, kadangi reikia prisiimti kompensavimą už palūkanas ir privataus subjekto investicijas, tačiau, jei per visą laiką pasiskaičiuoti, brangumo nėra.
„Lyginamos statybos išlaidos, bet, jei lygintume paslaugas, brangumo nėra. Pasirengimo šiam projektui terminas priklauso nuo projekto, kaip pasiruošusi institucija ir t. t. Dažniausiai užtrunka 1–3 m. Apsisprendus projektą įgyvendinti viešo ir privataus subjekto partnerystės būdu teisės aktuose numatytas visas procesas, kaip tas turėtų būti padaroma“, – sakė N. Pažūsienė.
J. Staneikaitė paaiškino, ką reikia daryti, kad projektas būtų įgyvendinamas partnerystės būdu, kokie sprendimai turi būti priimami, kokie tvarkomi dokumentai.
Turės apsispręsti
Centrinės projektų valdymo agentūros specialisčių teigimu, Mažeikių rajono savivaldybės pateikti duomenys turėtų būti peržiūrimi ir šiek tiek keičiami, jei būtų pasirinktas viešo ir privataus sektorių partnerystės būdas projektui įgyvendinti. „Pateikta galimybė 20 metų, pakeičiant dabartines lempas LED lempomis, tikslas – avaringumo, nusikalstamumo mažinimas, apšvietimo gerinimas. Finansų ekspertai sako, kad reikia kai ką keisti. Galite pateikti elektroniniu paštu ir mes patikrintume, ką reikia keisti. Kai jau atsiųstumėte oficialiai, būtų galima iš karto pateikti nuomonę. Mažeikiai būtų vieni iš pirmųjų, kurie tokį projektą įgyvendintų. Projektai paruošti Vilniui, Kaunui, Trakams paruošti dokumentai. Nesame matę jūsų turimo investicinio projekto, bet jeigu apsispręstumėte, galime bendradarbiauti, padėsime, dirbame nemokamai. Kas yra pirmi, laikosi grafiko, visada padedame, – aiškino ekspertės. – Apsisprendus eiti tuo keliu, neoficialiai peržiūrimas projektas, tuo laiku pildote partnerystės klausimyną, vienas dalykas, ko reikėtų, raštu kreiptis, kad agentūra padeda, įtraukiame į sąrašus, jog projektas kuruojamas, ir stengiamės kiek galima padėti. Geriausia pradėti nuo rudens. Sudaroma darbo grupė, paskiriamas projekto vadovas, į grupę įtraukiame viešųjų pirkimų specialistą ir žmogų, kuris prižiūrės sutartį. Kai sudarinėsite atrankos komisiją, mus nurodysite kaip ekspertus.“
Išsakė nuogąstavimus
Pasak Mažeikių rajono savivaldybės mero Antano Tenio, su agentūros specialistais susitinkama antrą kartą. Kai pradėjo galvoti apie projektus, važinėjo įvairios įstaigos, pristatinėjo galimybes. „Esame apsisprendimo kely. Turime Tarybos nariams pristatyti, kuris variantas geresnis. Vienas šitas variantas, kitas – finansuoja pati Savivaldybė. Galvojame, kad turėsime jau padėti tašką. Žiūrėsime, kokios pačios Savivaldybės galimybės finansuoti, nes bet koks verslas turi uždirbti, o mūsų tikslas – kad gautų kokybišką paslaugą kuo pigiau, – sakė meras. – Tai įdomu, jeigu apsispręsime, tikėsimės bendradarbiavimo. Gąsdina ilgas laikotarpis, atsakomybė, kurią reikia prisiimti, kritika, kad buvo galima geriau padaryti.“
