Penktadienį Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos salėje įteikta 14-oji Krašto kultūros premija. Šį kartą šios premijos laureatu tapo ilgametis muzikantas, daugelio muzikinių kolektyvų dalyvis, Mažeikių smuiko legenda, scenos džentelmenas, pedagogas, tremtinys Jonas Ildefonsas Venalis. Diplomą jam įteikė Mažeikių rajono savivaldybės meras, sveikino kiti šios premijos laureatai, buvę kolegos, mokiniai, šeimos nariai.
Įteikė diplomą
Įteikdamas diplomą laureatui meras Antanas Tenys pasidžiaugė vykstančia V tarptautine kalvystės meno ir amatų švente ir J. I. Venalį palygino su kalviu, kuris nukalė gražią savo gyvenimo istoriją: „Istorija tikrai garbinga ir jį galėtų pavadinti verslininku, kuris dar vaikystėje sugebėjo padaryti mainus tarp pačiūžų ir smuiko, nes tik tokiu būdu galėjo įsigyti norimą instrumentą. Nebuvo lengva tapti tuo, kuo jūs esate šiandieną. Ildefonsą mačiau grojantį jau labai seniai, tik vis sumaišydavau, kurioje jis kapeloje, o, pasirodo, jis buvo toks populiarus, kad grojo vos ne visuose kolektyvuose. Krašto kultūros premija duodama ne bet kam, jums teko 14-oji premija. Džiaugiamės, kad į Mažeikių istorijos puslapį jūs įrašėte savo pavardę nuoširdžiu kasdieniu darbu, tiek grodamas, tiek dirbdamas mokykloje, tiek visur kitur. Jūs užauginote puikius sūnus. Nuoširdžiai noriu pasveikinti ir pasakyti, kad premija įpareigoja būti energingam, dalyvauti, kur galite, dar groti, visur būsite laukiamas. Linkiu sveikatos, energijos ir kad viskas klostytųsi taip, kaip esate suplanavęs.“
J. I. Venalis dėkojo visiems už tokį įvertinimą ir kukliai sakė, jog nėra nusipelnęs tokios garbės – tiesiog buvęs didelis muzikos mylėtojas: „Muzika man buvo pats gyvenimas. Sulaukiau didelio amžiaus, o man vis dar norisi truputėlį pagroti.“
Sveikino artimieji ir svečiai
Pirmieji J. I. Venalį sveikino jo šeimos nariai: žmona Vincenta ir sūnūs Algirdas ir Antanas su žmonomis. V. Venalienė sakė, jog bent vienas žiedelis iš vyrui įteiktos puokštės priklauso ir jai, laukusiai vyro grįžtančio po koncertų, auginusiai vaikus, rūpestingai prižiūrėjusiai namus: „Kartu pragyvenome jau 66 metus. Ildefonsas ištisomis dienomis grojo, nepraleido nė vienos Dainų šventės, o pas mane augo vaikai, anūkai. Neužteko jam Lietuvos, buvo ir kituose kraštuose. Gyvenimas taip susiklostė, kad šeimoje turiu šešis medikus, dabar jų patarimai labai reikalingi. Muzikanto neturime daugiau nė vieno. Ildefonso visada laukiau, kartais ir su piktumais. Ačiū, kad jį taip gražiai pagerbėte, o jam linkiu sveikatos.“
Pasak sūnaus Algirdo, tėvas jau gimė būdamas muzikantas, deja, gražiausius jaunystės metus išplėšė tremtis, tačiau ir ten žmonės rasdavo laiko ir entuziazmo muzikuoti. Dar būdamas tremtyje įstojo į Maskvos kultūros universitetą. „Susiklostė tokia įdomi situacija, kad tėvas universitetą baigė kokia dešimčia metų anksčiau negu vidurinę mokyklą, – prisiminimais dalijosi A. Venalis. – Mane tėvas mokė groti smuiku gal pusvalandį, bet daugiau nebemokė. Gal iš šešių proanūkių koks pasireikš muzikoje. Tikiu, kad muzika tėvui padėjo gyventi. Man jis yra pavyzdys, kaip reikia gyventi.“ Prie brolio sveikinimų prisidėjo ir Antanas Venalis bei marčios.
J. I. Venalį sveikino Krašto kultūros premijos laureatai Krista Kinčienė, Algirdas Vilkas, Ričardas Grušas, kurio sveikinimą perdavė dukra Inga Grušaitė, liaudiškos muzikos kapelų „Gunda“ ir „Pagunda“ vadovė ir muzikantai, Vytauto Klovos muzikos mokyklos direktorė Vaida Mikalauskienė ir kiti renginio dalyviai. Susirinkusiesiems koncertavo Muzikos mokyklos jaunieji muzikantai.
