Naujasis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, įsigaliosiantis 2021 m. sausio 1 d., panaikina buvusias teisines spragas, dėl kurių savivaldybių infrastruktūros plėtra buvo chaotiška, ir numato aiškią šios plėtros teisinio reguliavimo sistemą.
Įstatymui įgyvendinti skirtus Aplinkos ministerijos parengtus dokumentus šiandien patvirtino Vyriausybė. Tai Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas ir Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika. Šie dokumentai įsigalios 2021 m. sausio 1 d.
Kaip numato naujasis įstatymas, savivaldybė privalo kompensuoti jos prioritetinės infrastruktūros plėtros iniciatoriui išlaidas už infrastruktūros projektavimą, statybą ir įrengimą, o plėtros iniciatorius savo lėšomis įrengtą infrastruktūrą turi neatlygintinai perduoti savivaldybės infrastruktūros valdytojui ir gauti kompensaciją, o už neprioritetinės infrastruktūros – tik tuo atveju, jeigu kas jungsis prie šios infrastruktūros ir bus įmokų programoje. Nustačius aiškią kompensacijų plėtros iniciatoriams apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką, sumažės savivaldybių ir statytojų ginčų, kurių ligi šiol kildavo dėl neaiškių teisinių nuostatų. Naujoji tvarka užtikrins galimybes verslo ir viešiesiems subjektams, investuojantiems į savivaldybės infrastruktūrą, iš anksto numatyti jiems tenkančią finansinę ir teisinę naštą.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kurias apskaičiuos jos organizatorius, o sumokės statytojas (plėtros vystytojas), bus apskaičiuojamos pagal šiandien Vyriausybės patvirtintą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką. Tačiau savivaldybės turės teisę nustatyti įmokų tarifus, juos diferencijuodamos pagal pastatų ar žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį. Šios įmokos bus mokamos į savivaldybės administruojamą programą, kurios lėšos – tai papildoma priemonė infrastruktūros plėtrai ir kompensavimui. Numatytas griežtas šių lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmas.
Aplinkos ministerijos nuotrauka