1990-ųjų metų kovo 11-ąją Lietuvos Aukščiausioji Taryba žengė svarbų ir drąsų žingsnį: Lietuva atsiskiria nuo Sovietų Sąjungos ir tampa nepriklausoma valstybe. Tačiau rusų kariuomenė gavo įsakymą nuversti teisėtai išrinktą valdžią. Prieš ketvirtį amžiaus, 1991 m. sausio 13-ąją, įvykęs svetimos šalies kariuomenės ir Lietuvos laisvės gynėjų susirėmimas apskriejo visą pasaulį ir pareikalavo aukų. Jau Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, prisimenant situaciją prieš 25-erius metus, deginti laužai, dalintasi prisiminimais ir kitaip paminėta Lietuvai skausmingų įvykių sukaktis. Trečiadienį šiai datai paminėti ne tik Mažeikiuose, bet ir visame rajone vyko įvairūs renginiai.
Prisiekė jaunieji šauliai
Mažeikiuose Sausio 13-oji paminėta šv. Mišiomis Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje bei koncertu. „Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes, prarasdamas laisvę, asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo „aš“, – sakė renginio vedėjas Paulius Mylė.
Koncerte dalyvavo muzikos grupė „Kitava“, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai, groję kanklėmis. Taip pat renginyje pagarbą išreiškė ir Lietuvos šaulių sąjungos Mažeikių I kuopa. Koncerto metu būsimieji šauliai davė priesaikas, po kurių jie save gali vadinti jaunaisiais šauliais.
Pamatiniai laisvės akmenys
Laisvės gynėjų dienos minėjimas Sedoje prasidėjo šv. Mišiomis Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. 
Mažeikių dekanato dekanas, Sedos parapijos klebonas Modestas Ramanauskas nuoširdžiai pasveikino visus bendruomenės narius, jaunuosius šaulius ir kitus susirinkusius į Dievo namus: „Prašykime Dievo, kad atleistų mūsų kaltes, ir melskimės už tai, kad gyvenantys svetur lietuviai visa širdimi pajustų laisvę ir sugrįžtų į Lietuvą. Branginkime laisvę ir išsaugokime ją ateinančioms kartoms. Laisvė yra ne tik Dievo dovana, bet ir kiekvieno žmogaus kvietimas kurti laisvą gyvenimą. Tai kvietimas į atsakingą laisvę. Pamatiniai laisvės akmenys yra tiesa, teisingumas ir meilė. Jeigu kas nors išklibina nors vieną iš šių akmenų, laisvės pamatai griūva, o kai iš žmonių gyvenimo išbraukiamas Dievas, nepastebimai išbraukiama ir tiesa. Šiandieną daug kas kelia nerimą, bet labiausiai – nykstanti meilė ir pagarba žmogui. Apie meilę kalba visi, bet dažniausiai tie, kurie myli tik save, o tikros meilės, kaip oro, labai pasigendame. Mylimi žmonės nesižudo. Mylimų žmonių nepaliekame ir nebėgame ten, kur galbūt mūsų niekas nemylės. 
Didžiausia meilė – tai gebėjimas duoti kitiems. Štai prieš mirtį Jėzus plovė apaštalams kojas ir liepė savo mokiniams taip daryti. Toks tarnavimas ugdo laisvės keliu einantį žmogų, todėl apaštalas Paulius kalbėjo, kad laisvės vardan nepataikautume kūnui, o stengtumėmės vieni kitiems su meile tarnauti. Jėzaus Kristaus kryžius mums yra paliktas ne kaip kančios, bet kaip didžiausios meilės ženklas. Žmonės kviečiami panašiai mylėti, nes tik tokia meilė kuria gyvenimą, tik taip mylėdami galėsime drąsiai eiti laisvės keliu.“
Baigiantis šv. Mišioms, parapijos klebonas pakvietė susiimti už rankų ir giedant giesmę pajusti, kad visi esame vieno Dievo vaikai.
Ar esame verti?
Po šv. Mišių renginio vedėjas Gediminas Jokubauskas trumpai priminė tragiškus įvykius ir pakvietė tuose įvykiuose dalyvavusius sediškius uždegti žvakutes žuvusiųjų 
atminimui. Taip pat paragino visus atsistoti bei pamąstyti, ar iš tikrųjų esame verti aukos, vardu gyvybė, kurią ant aukuro sudėjo laisvės gynėjai tą baisią Sausio 13-osios naktį, ar tinkamai įvertiname jų žygio prasmę ir jų aukos didybę. Juk jie nepabūgo nei skausmo, nei kančios, net pačios mirties, o prieš tankus stojo plikomis rankomis.
Prisimenant Sausio 13-osios šaltį, sniegą ir vienybę, vedėjas pakvietė minėjimą pratęsti lauke, prie bažnyčios. Nors spaudė šaltukas bei krito didelės snaigės, minėjimo dalyvius šildė degantis laužas ir karšta arbata. Vinco Mykolaičio-Putino ir Justino Marcinkevičiaus eiles deklamavo Lina Rupšienė, partizanų dainą atliko Benediktas Spirgys, o patriotinę dainą – G. Jokubauskas.
Išliko prisiminimų
Anų laikų prisiminimais pasidalino ten dalyvavusieji sediškiai: Genoveita Gricienė, Gintautas Griškėnas, Edmundas Kalinauskas, Kęstutis Dvaržeckis bei kiti. G. Gricienės teigimu, Sausio 13-osios naktį, kai buvo užimta televizija ir užgeso televizorių ekranai, tuomečio Sedos parapijos klebono Algio Genučio prašymu pročkelė Aldona Gailiūnienė visą valandą skambino bažnyčios varpais, Sedos ligoninės vyr. gydytojas Zigmas Gedvilas, įjungęs automobilio signalizaciją, važinėjo Sedos gatvėmis, o ryte žmonės buvo kviečiami į bažnyčią. „Kiek pamenu, po šv. Mišių šventoriuje buvo sakomos kalbos. Tą pačią dieną mūsų rajonui reikėjo eiti sargybą prie Parlamento. Anksčiau važiavusieji turbūt nesitikėjo, kad puls tankai, o mes važiavome tai jau žinodami. Iš Sedos išvažiavome naktį iš sausio 13-osios į sausio 14-ąją dviem autobusais, kurie buvo nešildomi, nesandariomis durimis ir kietomis sėdynėmis, bet tada patogumai neturėjo jokios reikšmės. Buvo tik begalinis ryžtas, kad stovėsime neatsitraukdami. Prisimenant tuos laikus, dar ir šiandien akyse kaupiasi ašaros“, – pasakojo G. Gricienė.
Pasak G. Griškėno, iš tų laikų išliko daug įspūdžių: žmonių vienybė, bendruomeniškumas ir… visiškas baimės nebuvimas.
Laisvės laužas liepsnojo ir Tirkšliuose
Saulėtą sausio 13-osios rytą prie Tikšlių kultūros centro rinkosi miestelio bendruomenės žmonės, jaunieji šauliai, moksleivija ir pedagogai. Įžanginėje kalboje Kultūros centro direktorius Leonardas Žalimas trumpai apžvelgė įvykius ir situaciją, susidariusią prieš 25 metus Lietuvoje ir prie Seimo: „Gerai ginkluotas agresorius ir beginklis Lietuvos žmogus tada stovėjo „veidu į veidą“ ir sprendėsi vienintelis klausimas: „kas – ką.“ Šiandien jau žinome, kad nugalėjo tautos drąsa ir dvasia, bet buvo ir žuvusiųjų. Šlovė – kritusiems.“
Kritusieji už laisvę ir Nepriklausomybę pagerbti tylos minute. Pagerbimo akcijos dalyviai sugiedojo Lietuvos himną, o žuvusiųjų neblėstančiai šlovei buvo iššauta patrankos salvė. Vėliau eisena, kurioje plazdėjo valstybinės ir Tirkšlių miestelio vėliavos, per miestelį patraukė į bažnyčią, kur klebonas kun. Arūnas Bladžius aukojo šv. Mišias už laisvę ir kritusius didvyrius.
Po pamaldų eisena patraukė į pušyną. Pakeliui prie jos prisijungė lopšelio-darželio „Giliukas“ vaikučiai ir pedagogai. Pamėgtoje tirkšliškių ir mažeikiškių vietoje miestelio seniūnas Juozas Kungys trumpai pasidalino mintimis apie laisvės vertybes ir kaip amžino atminimo simbolį uždegė Laisvės laužą, susirinkusieji buvo pavaišinti karšta arbata ir sausainiais. Atminimo šventėje dalyvavo ir prisiminimais pasidalino atmintinų istorinių įvykių dalyvis, jau garbaus amžiaus sulaukęs Lietuvos šaulių sąjungos narys Alfonsas Degutis.
„Naktis, kuri palietė pasaulio sąžinę“
Tokiu pavadinimu sausio 11 d. renginys vyko Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Viekšnių filiale. Pasak bibliotekininkės Snieginos Chriščinavičienės, Atėjusieji į renginį pirmiausiagalėjo susipažinti su jiems pateikta knygų paroda,kurioje eksponuojama17 knygų: „Gyvenkit laisvi ir laimingi“ (Stanislovas Abromavičius, 2005 m.), „Atpirkimas“ (Vytautas Landsbergis, 2004 m.), „ Iššūkiai“ (Vladas Terleckas, 2009 m.), „Vilnius–Varšuva bendras kelias į laisvę“ (Piotr Hlebowicz, Piotr Warisch,2010), „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmojo šaukimo antroji sesija, 1993 m.) ir kt.
Renginio vedėja S. Chriščinavičienė teminį vakarą pradėjo perskaitydama šviesios atminties Bronislavos Aleksaitytės eilėraštį „Sausio tryliktoji“ ir uždegusi žvakelę visus susirinkusiuosius pakvietė tylos minute pagerbti žuvusius, taip pat išėjusius anapilin viekšniškius,Sausio 13-osios dalyvius.
Prisiminimais apie tų dienų įvykius dalijosi buvęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas po pakartotinių rinkimų 1990 m. gegužės 15 d., Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas Klemas Inta, Sausio 13-osios brolijos Mažeikių rajono Viekšnių skyriaus pirmininkė Bronė Kolbergienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Mažeikių filialo (Viekšniuose) pirmininkas Teofilius Januškevičius, kuris dar skaitė ir savo kūrybos, pedagogė Aldona Vėlavičienė Po išsamių prisiminimų eiles apie Lietuvą deklamavo pedagogas senjoras Bronislovas Simonaitis.
Renginio pabaigoje visiems dėkodama už nuoširdžius prisiminimus S. Chriščinavičienė perskaitė savo kūrybos eilėraštį „Aš“, kuriame eiliuotai nupiešta žmogaus stiprybė ir galybė lyginant ne tik su kiečiausiu akmenėliu, bet ir su mažiausia smiltele, kuri tampa sudedamąja žemės kūno dalimi.
Paminėjo ugdymo įstaigos
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos ir Senamiesčio pagrindinės mokyklos bendruomenės pakvietė visus dalyvauti jų organizuotoje akcijoje „Laisvės banga“. Mažeikiškiams susikibus rankomis Laisvės gatve nuvilnijo improvizuota banga, pažadinusi „Laisvės vėją“ susirinkusiųjų sielose.
Pasak Sodų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Jūratės Terasienės, Sodų pagrindinėje mokykloje organizuota pilietinė akcija „Vienybės ratu“, skirta Sausio 13-ąjai paminėti. Akcijoje taip pat dalyvavo „Vyturio“ pradinės mokyklos ir l.-d. „Buratinas“ ugdytiniai bei pedagogai.
Valerija KVEDARAITĖ
Vytas ALEKNAVIČIUS
Gajutė ABELKIENĖ
