Mažeikių rajono savivaldybės svetainėje www.mazeikiai.lt paskelbta apklausa dėl Mažeikių garbės piliečio vardo suteikimo.
Vienas iš dviejų kandidatų – ne tik Mažeikiuose, Lietuvoje, bet ir už jos ribų gerai žinomas teleoperatorius, fotografas, keliautojas, ekspedicijų į tremtinių vietas organizatorius ir vadovas, „Lemties" bendrijos narys, turintis ne vieną apdovanojimą, tarp jų ir valstybinių, Gintautas Alekna.
Kitas kandidatas – Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro mišraus choro „Draugystė“ vadovas, Tarptautinio meno festivalio „Mažeikiai“ meno vadovo pavaduotojas, Mažeikių „Rotary“ klubo narys Ričardas Grušas.
Nuopelnai
G. Alekna 1989 m. pirmasis Mažeikiuose įkūrė vietinę televiziją ir 10 metų rengė bei transliavo TV laidas apie Mažeikius. Daugelį metų jo filmuotą medžiagą apie Mažeikius transliuodavo ir Lietuvos televizijos „Panorama“. Turi surinkęs daug vaizdinės informacijos, taip pat ir apie 1991-ųjų metų sausio 13-osios Mažeikių įvykius. Sukauptas archyvas perduotas Mažeikių muziejui.
Tai vienas iš Nepriklausomybės atkūrimo dalyvių, sukūręs nemažai mokomųjų filmų, juos transliavęs LR Seime, Sąjūdžio būstinėje, Kauno IX forte, Mažeikių ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių kultūros ir ugdymo įstaigose, bibliotekose, savivaldybėse, bažnyčiose ir dar daugelyje kitų vietų.
G. Alekna yra daugelio ekspedicijų į lietuvių tremties vietas vadovas ir dalyvis. Per 30 metų dalyvavo 53 ekspedicijose, aplankė beveik visas Rusijos sritis, kuriose buvo tremtinių iš Lietuvos, tai per 85 proc. visų išlikusių tremties vietų. Jis Sibire, kitose Rusijos vietose, Kazachstane iš viso išbuvo per 1000 dienų, lėktuvais, traukiniais, automobiliais, visureigiais, laivais ir pėsčiomis nukeliavo per 400 tūkst. km, aplankė per 1000 tremties ir kalinimo vietų, inventorizavo apie 450 kapų ir kapaviečių, 46-ioms ekspedicijoms vadovavo, 31 organizavo.
Lietuvoje kūrė dokumentinius filmus, ruošė televizijos laidas ir reportažus, rašė straipsnius ir davė interviu žiniasklaidai, ruošė fotoparodas, kurios buvo ir yra eksponuojamos Mažeikiuose ir kitose Lietuvos vietose.
Visą tą laikotarpį su ekspedicijomis keliavęs G. Alekna turi sukaupęs unikalų foto ir vaizdo medžiagų archyvą, kuriame per 36 tūkst. nuotraukų, apie 200 val. įvairiais formatais nufilmuotos medžiagos. Didelė dalis užfiksuotų kapų ir kaimų jau yra sunykę, o vaizdajuostėse įamžinti tremtiniai jau mirę. Surinkta medžiaga ir ekspedicijų ataskaitos pateiktos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, daug medžiagos publikuota internete.
G. Aleknos apdovanojimai:
- 1997 m. – Už nuopelnus Lietuvai – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino III – ojo laipsnio medalis;
- 2002 m. – Petro Abukevičiaus vardo premija už pažintinį filmą „Kamanų rezervatas“ ir padėka už dokumentinį filmą „Bebrų veikla gamtoje";
- 2006 m. – Už saugomą ateitį Lietuvos televizijos akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ laureatas;
- 2006 m. – Už nuopelnus rajonui – Mažeikių Krašto kultūros premija;
- 2007 m. – Už tautos istorijos puoselėjimą – Metų mažeikiškio titulas;
- 2008 m. – VšĮ „Drąsinkime ateitį“ garbės galerijos narys;
- 2008 m. – Už pasiaukojamą ryžtą siekiant kilnaus tikslo –Brolijos „Lapteviečiai“ žinomo akvarelisto Prano Poručio paveikslas „Turukta“;
- 2009 m. – Už nuopelnus Lietuvai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius;
- 2014 m. – Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“;
- 2014 m. – Už nuopelnus atstatant ir stiprinant Lietuvos valstybę – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos medalis „Vilties žvaigždė“;
- 2016 m. – Už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką – LR Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk".
Kitas kandidatas
Mažeikių garvės piliečio vardo suteikimui pasiūlytas ir Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro mišraus choro „Draugystė“ vadovas, Tarptautinio meno festivalio „Mažeikiai“ meno vadovo pavaduotojas, Mažeikių „Rotary“ klubo narys Ričardas Grušas.
„Draugystės“ kolektyvą parengė 1985 m. respublikinei dainų šventei – konkurse pelnė pirmąją vietą, 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėms Vilniuje.
1986 m. choras koncertavo Čekoslovakijoje (Prahoje, Bratislavoje ir kitur), 1990 m. dainavo J. Karoso, 1991 m. J. Žilevičiaus gimimo 100-mečių jubiliejiniuose minėjimuose, o 1993 m. Vydūno gimimo 125-mečio minėjime.
„Draugystė" ne kartą koncertavo Latvijoje ir Estijoje, dalyvavo Mažeikių, Akmenės, Telšių ir kitų aplinkinių rajonų dainų šventėse, 1995 m. koncertavo Lenkijoje, dalyvavo 1995 m. Baltijos ir Siaurės šalių chorų festivalyje Rygoje (Latvija) ir 1997 m. panašiame festivalyje Gotlando saloje (Švedija).
R. Grušas chorą išmokė daug įvairių kūrinių, surengė koncertų daugelyje Žemaitijos miestų ir miestelių.
R. Grušas – Mažeikių rajono dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas, atsakingas už daugelį rajono ir respublikinių kultūros renginių. Dirigavo dainų šventėse bei festivaliuose ir kituose miestuose.
Šis žmogus už nuopelnus rajonui 2003 m. apdovanotas Mažeikių krašto kultūros premija, už aktyvią ir profesionalią veiklą puoselėjant muzikos meną jam įteikti padėkos raštai, kiti apdovanojimai.
Balsuoti iki gruodžio 15 d. galima atvertus šią nuorodą:
Asmeninio archyvo nuotraukos
