Pokario lietuvių kovas už Lietuvos laisvę pažymėtos kraujo pėdsakais. Žuvusių partizanų kūnai ilsisi pamiškėse, nežinomose kapo duobėse, daugelio laidojimo vietos apskritai nežinomos. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę partizanų žūties vietos ženklinamos atminimo ženklais, taip išsaugant kovotojų atminimą ateinančioms kartoms. Toks Atminimo ženklas pastatytas Jonaičių miške, prie kelio, kur žuvo partizanai, išduoti saugumo agento.
Koplytėlė lobio radimvietėje
Važiuojant keliu nuo Tirkšlių Užlieknės link, gražiame Jonaičių miške, dešinėje kelio pusėje, stovi koplytėlė, apipinta padavimais. Tarpukaryje prie toje vietoje buvusio akmens žmonės pastebėdavo degančias mėlynas liepsneles. Sklido kalbos, jog ten esąs paslėptas lobis. Buvo bandyta ieškoti, bet nesėkmingai. Visgi Letenių kaime bernavusiam Geležiniui pavyko lobį rasti. Už tuos pinigus nusipirko ūkelį netoli Nevarėnų. Lobio radimvietėje atsidėkodamas pastatė šią koplytėlę.
Po karo sunykusią koplytėlę atstatė Antanas Liauksminas. Dar po 40 metų, prasidėjus Atgimimui, ją restauravo Tirkšlių miestelio gyventojas Juozas Podėris ir Letenių gyventoja Elžbieta Giedrienė.
Šalia koplytėlės 2013 m. rugsėjo 22 d., dalyvaujant tremtiniams, sąjūdiečiams, šauliams, moksleiviams, visuomenės atstovams, iškilmingai atidengtas Atminimo ženklas žuvusiems partizanams.
Partizanų žūtis
Čia žuvo Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanų būrio vadas Augustinas Gerulskis-Bičiulis ir partizanas Kostas Girdvainis-Tiesa. Sovietinių represijų metais Tirkšlių saugumiečiai koplytėlės šone buvo įsirengę slaptą paštą, kuriame saugumo šnipai palikdavo pranešimus apie pastebėtus partizanus. 1951 m. kovo 15 d. saugumo agentas ,,Ūdra“ pranešė, jog Jonaičių kaimo gyventojos Virkutienės ūkyje apsistojo partizanai. Kaip rašė ltn. Lisovskis, stribų būriui pradėjus supti sodybą, juos pasitiko stipria kulkosvaidžių ugnimi.
Partizanai atsišaudydami traukėsi. Bieliauskas sėkmingai, sužeistas tik į ranką, pasitraukė į Meškos kojos mišką. A. Gerulskis ir K. Girdvainis pasuko į Jonaičių mišką. Čia jų ant kelio, ties koplytėle, laukė kareivių pasala. K. Girdvainis žuvo nepasiekęs koplytėlės. Jis 1950 metais buvo gavęs šaukimą į sovietinę kariuomenę. Žemalėje ta proga pakėlė išleistuves, prisimena jose grojęs Laižuvos miestelio gyventojas Vladas Klemenis, o kitą rytą K. Girdvainis išėjo. Tiktai ne į kariuomenę – į mišką.. K. Girdvainio kūną stribai atvilko už kojų ir įvertė į ant kelio laukusį sunkvežimį.
Būrio vadui A. Gerulskiui pavyko prasiveržti per kelią, bet kitoje kelio pusėje, už pusės kilometro, buvo nukautas. Vilkėjo jis lietuviška kario uniforma. Pusė jo veido buvo apnešta paraku. Gali būti, jog būdamas sužeistas, nenorėdamas patekti nelaisvėn, nusišovė pats. Nors stribai Kostas Pikelis ir Leonas Riauka ginčijosi, kuris iš jų nušovė A. Gerulskį (beje, šaipomasi, jog Atgimimo metais K. Pikelis Tirkšlių bažnyčioje nešęs ar norėjęs nešti kryžių, bet moterys jį išvijusios). Pavarytas Letenių kaimo gyventojas Valius Giedra rogėmis atvežė žuvusį A. Gerulskį prie sunkvežimio. Abiejų partizanų kūnai nuvežti nežinoma kryptimi, tad jų užkasimo vieta kol kas nežinoma. Vėliau ltn. Lisovskis Mažeikių rajono laikraštyje gyrėsi, jog nukovė tris partizanus. Vieną pridėjo.
Įrašytos rezistentų pavardės
Kitoje Atminimo ženklo pusėje įrašyti 1946 m. balandžio 13 d. Tirkšlių miestelyje žuvusių brolių Bonifaco (gim. 1909 m.) ir Marcijono (gim. 1912 m.) Barauskų pavardės. Abu Barauskai – 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai.
Prasidėjus sovietų reokupacijai, broliai Barauskai pasijuto ieškomi, todėl įsirengė bunkerį buvusio Tirkšlių viršaičio Juozapavičiaus tvarte. Barauskų pamotė atnešdavo jiems valgyti. Miestelio stribai, tai pastebėję, apsupo tvartą ir suėmė brolius. Pasivarę prie Stulpo upelio, liepė jiems bėgti. Taip juos bėgančius palei Stulpo upelį ir nušovė. Raporte vyresnybei parašė, jog suimami broliai priešinosi ir liaudies gynėjų Vlado Mitkaus ir Juozo Jautakio buvo nukauti. Žuvusiųjų kūnai buvo susodinti Tirkšlių miestelio aikštėje – už ilgų plaukų pririšti virvėmis prie stulpų, skirtų ūkininkų arkliams rišti. Po kelių dienų slapčia užkasti žvyrduobėje, prie senosios girininkijos pastato, o žuvusiųjų šeimos ištremtos į Sibirą. Atgimimo metais Marcijono giminės žuvusiuosius iš žvyrduobės iškasė ir perlaidojo Tirkšlių kapinėse, pastatė gražų antkapį. Brolių Barauskų užkasimo vietoje, žvyrduobėje, ant pušies, prikaltas kryželis žymi, jog čia pusšimtį metų išgulėjo užkasti Lietuvos patriotai.
Atminimo ženkle įrašytas ir dar vienas rezistentas – Antanas Lileika, gimęs 1904 m. Neturtingas Paventės kaimo gyventojas, vengdamas NKVD persekiojimų, 1945 m. pasitraukė į mišką. Manoma, jog dalyvavo kautynėse su saugumiečiais Kundroto dvarelyje, Meškelių kaime. Vėliau slapstėsi vienas. Turėjo bunkerį Ramoniškių miško pakraštyje.
Paventės kaimo gyventojo Rušino sūnus turėjo šovinių. 1947 m. sausio 16 d. A. Lileika pas juos apsilankė. Kol tarėsi dėl šovinių, Rušino sūnus nubėgo į Viekšnių stribokyną. Partizanas, pajutęs, kad stribai apsupo trobą, suriko: ,,Vyrai, mus supa!“, ir išbėgo pro sutrikusius stribus. Atsitokėję jie pradėjo šaudyti į miško link bėgantį A. Lileiką. Partizaną pakirto visai netoli pamiškės. Jis buvo apsiavęs veltiniais ir apsivilkęs dvejus kailinius, iš kurių vienus jam buvo davęs Dauginių kaimo gyventojas Stasys Vėlavičius. Su savimi turėjo šautuvą ir keturias granatas. A. Lileikos kūnas gulėjo ant Viekšnių miestelio grindinio. Vėliau slapčia užkastas ant
Ventos upės pakriaušio.
Po keliasdešimt metų, statant naują tiltą per Ventos upę ir platinant kelią, iš pakriaušio pasipylė žmonių kaulai. Matyt, čia buvo užkasta ir daugiau rezistentų palaikų. Kapinių sargė Birutė Daunytė kaulus surinko ir palaidojo senosiose Viekšnių kapinėse.
Įamžintas atminimas
Pastačius Atminimo ženklą Jonaičių miške, jis buvo pašventintas. Ceremoniją organizavo Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyrius bei Mažeikių šaulių kuopa, dalyvavo Telšių, Šilalės politinių kalinių ir tremtinių atstovai, Klaipėdos jūrų šaulių atstovai, žuvusiųjų artimieji, anų laikų įvykių liudininkai.
Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Užlieknės Šv. Mergelės Marijos Magdalietės bažnyčioje, kurias už žuvusiuosius aukojo Viekšnių parapijos klebonas kun. Kęstutis Zybartas. Jis pasidžiaugė, kad politinių kalinių ir tremtinių organizacija bei Šaulių sąjunga stengiasi įamžinti laisvės kovotojų atminimą.
Iš bažnyčios susirinkusiųjų kolona patraukė į netoli Užlieknės esantį Jonaičių mišką, kur prie kelio pastatytas Atminimo ženklas žuvusiems penkiems partizanams.
Paminklą pašventinęs Viekšnių parapijos kunigas Romualdas Žulpa pasižadėjo visada važiuodamas pro šalį sustoti šioje vietoje ir nusilenkti kovotojams už laisvę bei paprašė visų sugiedoti giesmę.
Prižiūrėti paminklą, kad prie jo niekada nevystų gėlės, žadėjo ir Užlieknės pagrindinės mokyklos direktorė Emilija Kersnauskienė, o mokyklos moksleiviai paskaitė partizanų sukurtų eilių.
Albertas RUGINIS
Puslapį parengė Gajutė ABELKIENĖ
Nuotraukos Gajutės ABELKIENĖS
Nuotrakose: Atminimo ženklas Jonaičių miške pastatytas ir pašventintas 2013 m. rudenį.
Ceremonijoje dalyvavo Mažeikių kuopos šauliai. Prisiminimais dalijosi E. Giedrienė, kurios uošvis V. Giedra
atvežė nukautą partizaną prie sunkvežimio.
