Ilgai nelaukę visi kibo į darbus. Nulūžusiojo ąžuolo vietoje, prie pat išvartos, buvo iškasta duobė ir pasodintas nedidelis ąžuoliukas, atvežtas iš Kėdainių medelyno. Kaip pasakojo botanikos mokslų daktaras Romas Pakalnis, į šį ąžuoliuką buvo įskiepytas Trainiškio ąžuolo ūgliukas. Kėdainių medelynas nuo amžinojo išnykimo taip yra pasirengęs išsaugoti bene visus Lietuvos gamtos paminklus-medžius. Trainiškio ąžuolas buvo 23 m aukščio, kamieno apimtis – apie 6 m, o jo amžius, specialistų nuomone, siekė 800 metų.
Prie ąžuolo sodinimo prisidėjo visi svečiai ir vyriausia kaimo gyventoja Genovaitė Mačiulienė. 90-metė moteris, kaip visi jos kaimynai, skaudžiai išgyveno ąžuolo griūtį ir dabar džiaugėsi galėdama pamatyti, kaip medis atsodinamas, taip tarsi pratęsiamas jo gyvenimas. „Po kokių trijų šimtų metų gal bus kam nors įdomu į jį pasižiūrėti…“,– sakė Romas Pakalnis. Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Gedas Kukanauskas pažadėjo, kad maždaug per mėnesį laiko prie ąžuoliuko atsiras stendas, su čia stovėjusio galiūno nuotraukomis ir jo istorijos aprašymu. Taip pat svarstoma padaryti kopėtėles, ant kurių pasilipus, galėtum apžiūrėti gulintį senąjį ąžuolą. Nutarta jį čia ir palikti.
Trainiškyje gimęs ir augęs kaimo gyventojas Romualdas Žigas pasakojo, kaip vaikystėje žaisdavo prie ąžuolo, aplink jį su draugais bėgiodavo, kaip vėliau aplink jį nupjaudavo žolę ir matydavo daugybę iš viso pasaulio atvažiuojančių turistų. Vieną kartą į ąžuolą trenkęs žaibas, tada žmonės šlapiomis marškomis jį užgesinę. Žaibo padaryta ertmė išliko. Ąžuolas buvęs tarsi kaimo simbolis, menantis pagonybės laikus, saugantis daugybę paslapčių, globojantis šalia jo gyvenančius.
„Tegul šis ąžuoliukas užaugs dar didesnis ir džiugins ateinančių kartų žmones“,– linkėjo Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis. Savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis dėkojo tokiai draugiškai kaimo bendruomenei, Aukštaitijos nacionaliniam parkui ir Saugomų teritorijų tarnybai už tokią gražią idėją, už šios vietos puoselėjimą. Trainiškio gyventojai visus svečius vaišino arbata ir saldumynais, pasakojo apie savo gražųjį, tarp dviejų ežerų turizmo dvasia gyvuojantį seną kaimą. Įdomu, kad žmonės ir patys pasirūpino Trainiškio ąžuolo giminės pratęsimu. Jie prižiūri dar bent tris jo palikuonis, iš gilių užaugintus ąžuoliukus.
Lina Kovalevskienė, Ignalinos rajono savivaldybė