Kauno istorija ir tarpukario architektūros dvasia sukelia sentimentų kiekvienam kauniečiui. Kai kurie Senojo Kauno nuotraukose užfiksuoti vaizdai nepasikeitė visą amžių, o kai kurių dabartinę vietą išduoda tik bažnyčių stogai ar kiti panoraminiai fragmentai. Kaip pasikeitė Kaunas per paskutinį šimtmetį, pasižvalgyti kviečiame nuo antradienio įrengtose 25-iose Kauno viešojo transporto stotelėse. Tokią netradicinę parodą kauniečiams surengė 25-ąjį gimtadienį švenčianti UAB „Aša“, geriau žinoma kaip pleveles.lt prekės ženklas.
25 autobusų stotelių vietos pasirinktos neatsitiktinai: stotelėje stovintis žmogus vienu metu gali žvelgti į Senąjį Kauną nuotraukoje ir dabartinę jos vietą. „Rinkdami nuotraukas iš archyvų norėjome atkreipti dėmesį, kaip Kaunas pasikeitė nuo tarpukario laikotarpio: išdygo nauji pastatai, buvo restauruoti ar pastatyti tiltai, bet labiausiai pasikeitė gatvės, šiandien nė iš tolo neprimenančios tų grįstų tarpukario Kauno gatvių, kuriomis dažniau riedėdavo arklių traukiami vežimai nei automobiliai,“ – sako projekto iniciatorė, „Aša“ direktorė Živilė Vaitkūnienė. Miestiečiai turės galimybę žvilgtelti į pasikeitusius Laisvės alėjos, Vytauto, Savanorių, A. Juozapavičiaus prospektų, Parodos, Donelaičio, Jonavos ir kitų gatvių vaizdus, laukdami viešojo transporto ar tiesiog pravažiuodami automobiliu.
Nustebino vieta, kurioje neliko įspūdingos bažnyčios
Projekto organizatoriai atskleidė, kad didžiausią įspūdį jiems paliko ypatinga vieta Žemuosiuose Šančiuose, Vilijos parke. Šioje vietoje stovėjusi medinės architektūros Šančių Įgulos karių katalikų bažnyčia liko tik istoriniuose šaltiniuose ir keletoje archyvuose rastų nuotraukų. Remiantis istoriniais faktais, šioje vietoje buvo palaidota apie 100 karių, o iškilmių proga čia lankydavosi ir pats Antanas Smetona. Deja, po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia paversta sandėliu, karių kapai sulyginti su žeme, o jiems pastatytas paminklas nugriautas. 1950 m. po įvykusio gaisro nugriauta ir pati bažnyčia.
Senojo Kauno nuotraukose galima pamatyti ir unikalių vaizdų, kaip žmonės gyvendavo pavasario potvynių užpiltose gatvėse, kurios miestą paversdavo savotiška Venecija - tarp mažų medinių namelių gyventojai plaukiodavo valtimis. Tokių vaizdų galima rasti Kęstučio ar Jonavos gatvėse.
„Smetonos laikais Kaunas buvo vadinamas mažuoju Paryžiumi. Kaune statėsi modernūs namai, kurie sudarė tarpukario modernizmo visumos įspūdį. Kaunas išsiskiria šiuo architektūriniu laikotarpiu, nes buvo statomi ištisi kvartalai – juk dažnas kaunietis senesnį pastatą vadina „smetonišku“. Tų laikų architektūra ir yra tikrojo Kauno įvaizdis, o daugelis pastatų nepasikeitė iki šių dienų. Dabartinį vaizdą nebent papildo nauji šalia išdygę pastatai bei želdiniai. Tarp tokių pastatų LR Prezidento rūmai, LR Ministrų kabineto rūmai ir daug kitų architektūrinių objektų,“ – įspūdžiais dalijasi Ž. Vaitkūnienė.
Pravažiuodami daugelį tarpukario statinių net nesusimąstome, kokią istoriją jie mena. Štai pavyzdžiui Vytauto g. 58 pastatas yra vienas mįslingiausių to laikotarpio namų. Pasak istorinių šaltinių, architektas Jokūbas Peras buvo apkaltintas vieno Šveicarijos architekto pastato nukopijavimu. Stilingas namas su įgaubtu fasadu atrodė identiškas, tačiau architektas teisme sugebėjo apsiginti pastato autentiškumą įrodęs, jog jo vidaus išplanavimas visiškai kitoks, nei minėto originalo.
Kaunas keičiasi nuolat
Projektą įgyvendinusios įmonės darbuotojai tikisi, kad kai kurie vaizdai stotelėse sukels diskusijų ar privers patyrinėti aplinką. Štai dabartinėse Steigiamojo Seimo bei Kauno pilies aikštėse buvo Kauno turgūs, į kuriuos vežimais sudardėdavo amatininkai, žvejai ir kiti turintys ką parduoti pirkliai. Dar viena įspūdingai pasikeitusi vieta - tai Petrašiūnai ir apytuštis kalno šlaitas link VI-ojo forto.
Keičiasi ir Kauno erdvių paskirtis, štai priešais Kauno viešąją biblioteką kadaise buvo čiuožykla ar organizuojami masiniai renginiai. Šiandien Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmai šioje vietoje planuoja įkurti unikalią Kauno verslo raidą įamžinančią Verslo alėją.
Dovana kauniečiams paženklintos stotelės džiugins artimiausias dvi savaites. Anot Ž. Vaitkūnienės, idėja gimė spontaniškai: „Dalyvaujame įvairiausiose Kauno iniciatyvose, tad norėjosi ir šįkart prisidėti prie Kauno įvaizdžio ir kultūros kūrimo. Nusprendėme savo gimtadienį paminėti ne prabangiu renginiu, o įsimintinu projektu, kuris visiems sukels sentimentus ir smalsumą: „kuri gi čia vieta?“. Kaunas turi kuo didžiuotis, ypač tarpukario architektūra. Šiuo metu mieste vyksta dideli pokyčiai, o Kaunui laimėjus Europos kultūros sostinės konkursą, norėjome pasidalinti vaizdais, kurie įkvepia, priverčia didžiuotis savo miestu ar tiesiog su jauduliu žvelgti į vietas, kurios pasikeitė neatpažįstamai. Be to, smagu, kad gimtadienis sutampa ir su Kauno miesto gimtadieniu, kuris švenčiamas gegužės 20 d.,“ – apie idėją pasakoja Ž. Vaitkūnienė.
Miesto vaizdai stotelėse parinkti iš istoriko Jono Palio nuotraukų archyvų.
Daina Leščinskienė
UAB "Adres"
