Druskininkai – Dzūkijos perlas ir vienas gausiausiai lankomų Lietuvos kurortų, turistų mėgstamas dėl įspūdingos gamtos bei didelės poilsio centrų ir gydyklų pasiūlos. Vis dėlto tik nedaugelis žino, kad toliau už miesto taip pat verda gyvenimas – netoliese įsikūrusiuose kaimuose ir miesteliuose galima mėgautis išskirtinėmis vietos gyventojų siūlomomis pramogomis bei unikaliais turistiniais maršrutais.
Štai vos 6 km nuo Druskininkų nutolusiame Didžiasalyje smalsuolius pasitinka sūrių gamintoja Gražina Auguvienė. Moteris savo gaminamais produktais ir jau beveik 5 metus vedama žaisminga edukacine programa garsina Druskininkų kraštą ir pritraukia minias turistų, kurie su malonumu kelias valandas gilinasi į sūrininkės amato subtilybes bei ragauja įvairiausius sūrius. O štai Leipalingio miestelyje galima susipažinti su kalviu Juozu Kavaliausku. Jis vasaros sezono metu moko turistus kalvystės meno ir nukala ne vieną dešimtį pasagų per dieną, kurias išdalija laimės išsiilgusiems turistams.
Subūrė vietos amatininkus
Gražinos ir Juozo programos – tai tik kelios iš daugelio pramogų, kurias kurorto apylinkių svečiams gali pasiūlyti vietos viešoji įstaiga „Sūrūs vėjai“, įkurta šiame krašte įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę LEADER. Sumani vietos veiklos grupė sugalvojo, kaip, pasinaudojus žymiu Druskininkų vardu, kurorto sėkmės dalimi paversti ir kaimo vietoves. Sujungusios pajėgas, Druskininkų vietos veiklos grupė (VVG) ir veiklos grupė „Pagėgių kraštas“ įsteigė viešąją įstaigą „Sūrūs vėjai“, telkiančią krašto amatininkus ir pramogų kūrėjus bei siūlančią patrauklius turizmo maršrutus.
„Druskininkai ypatingi ne tik gražia gamta, gydyklomis, vandens ar žiemos malonumais, bet ir išskirtinėmis pramogomis. Norėjome tą sūrų vandens kvapą paskleisti ir į kaimą – kad vėjas žmones atpūstų ne tik į Druskininkus, bet ir aplink, kur yra daugybė ne mažiau įdomių atrakcijų“, – apie simbolišką įstaigos pavadinimą pasakoja Druskininkų VVG administratorė ir „Sūrūs vėjai“ direktorė Agnė Jezepčikaitė–Gaidienė.
Įstaigos taktika – išnaudoti plačiai išreklamuotą Druskininkų vardą ir siūlyti kitokias pramogas Druskininkų krašte – puikiai suveikė. Šiandien „Sūrūs vėjai“ siūlo apie 20 skirtingų pramogų, tokių kaip dzūkiška vakaronė, sūrių gamybos ir degustacijos, bitininkystės, keramikos, aromaterapijos, pynimo, kalvystės ir kitos įvairios programos. Apjungdama skirtingas veiklas, įstaiga kuria specialius pasiūlymus įmonėms, mokykloms ir turistų grupėms.
„Mes ne tik suteikiame pramogą krašto svečiams, bet ir siūlome galimybę vietos gyventojams, ūkininkams, amatininkams ir kaimo bendruomenėms parduoti savo paslaugas, produktus ar dirbinius, taip realizuojant savo gebėjimus, potencialą bei gaunant papildomų pajamų. Dėl to druskininkiečiai ir kurorto svečiai turi galimybę pažinti Druskininkų kraštą, dzūkiškas tradicijas, dalyvauti pramoginėse bei edukacinėse programose, o vietos gyventojai džiaugiasi galėdami pristatyti savo kraštą“, – pasakoja A. Jezepčikaitė–Gaidienė.
Jos teigimu, pagrindinę gautų pajamų dalį uždirba programas vedantys edukacininkai, o įstaigos gauta dalis investuojama į tolesnį projekto viešinimą. Šiuo metu „Sūrūs vėjai“ apima apie 25 paslaugų teikėjus, kurie įtraukia per 110 kaimo gyventojų.
Parama – įvairioms bendruomenių iniciatyvoms
Šiandien vieningai sutariama, kad klestintis Lietuvos kaimas – būtina sąlyga siekiant visos šalies bei jos gyventojų gerovės. Todėl naujojoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje regioninės politikos srityje keliamas tikslas užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose.
Siekiant prikelti Lietuvos regionus naujam gyvenimui, gali padėti ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis finansuojama LEADER programa. Šiuo metu LEADER programa Lietuvoje mini jau trečią vietos plėtros strategijų įgyvendinimo etapą, naujuoju finansavimo laikotarpiu (2014–2020 m.) įgyvendinimą bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu.
Bendruomenių ir kitų vietos organizacijų lyderiai ir kiti vietos plėtra suinteresuoti asmenys, norintys gauti paramą vietos projektams įgyvendinti pagal KPP priemonę „LEADER“, gali kreiptis į kaimo vietovėse veikiančias VVG, kurių Lietuvoje yra 49. Vietos projektų paraiškos turėtų būti teikiamos pagal VVG 2016 m. vietos plėtros strategijose numatytas priemones. Nauji projektai bus įgyvendinami iki 2023 metų, o į Lietuvos kaimo ateitį pagal priemonę „LEADER“ iš viso bus investuota daugiau nei 110 mln. eurų.
