Penktadienį Mažeikių rajono savivaldybės vadovai ir specialistai bei su energetika susijusių įmonių atstovai susitiko su energetikos viceministru Vidmantu Macevičiumi, kuris kalbėjo apie naująją Vyriausybės programą, šildymo ir elektros gamybos problemas, atsinaujinančius energijos šaltinius, atsakė į iškilusius klausimus.
Darbai tęsiasi
V. Macevičius, kalbėdamas apie Vyriausybės programą, akcentavo, jog, nors Vyriausybė nauja, bet darbai tęsiasi. Kas buvo daroma prieš Naujuosius metus, daroma ir dabar.
„17-osios Vyriausybės programoje apie 200 punktų, tačiau mus domina energetika. Parengtas priemonių planas, apie 850 punktų. Programa parengta naujoviškai, – kalbėjo svečias. – Turbūt girdėjote, kad kanclerė nori viską supaprastinti. Gal ir gerai, bet kai staigiai pereini nuo vienos sistemos prie kitos, kai kur atsiranda tarpai, kol žmonės pripranta. Programos derinimas vyko efektyviai, įtraukė patarėjus.“
Pasak viceministro, programoje numatyti 5 prioritetai. Anksčiau kritikuodavo, kad surašyta 500 punktų, iš jų 499 prioritetiniai. Dabar išskirtos 5 grupės prioritetų pradedant socialine apsauga ir baigiant valstybės saugumu. Energetikos ministerijai svarbūs ketvirtas ir penktas prioritetai. Verslo sąlygų gerinimas, regioninė plėtra, atsinaujinantys objektai, penktas – valstybės saugumas.
Numatyti tikslai
V. Macevičiaus teigimu, iš ketvirto prioriteto priemonių plano atsirado tęstiniai projektai, t. y. mažoji kogeneracija, plėtimo paskirstymas, kad kiekvienas elektros vartotojas galėtų dalyvauti gamyboje. Pasak viceministro, stovi saulės baterijos, gamini elektrą, kiek sunaudoji, sunaudoji, kas lieka, perduodi į tinklą, į virtualųjį generatorių, pasaugoji, paskui pasiimi atgal. Iki šiol buvo riba 10 MW, iš jų jau yra išduoti 1,7 MW leidimai gamybai ir tiek pat išduota plėtrai, kas sudaro tik trečdalį. Pateikta tik 300 paraiškų dėl sunkių sąlygų: sumontuoti įrenginius užtenka savaitės, o sutvarkyti dokumentus užtrunka apie pusę metų.
„Vyriausybės priemonių plane parašyta, jog mūsų tikslas yra, kad gaminančių vartotojų būtų apie 2 proc. Atrodo, nedaug, bet jei įvertinsime, kad Lietuvoje yra apie 1,5 mln. vartotojų, tai bus apie 34 tūkst. gaminančių vartotojų ir šiandien 80 proc. suvartoja apie 150 kilovatvalandžių. Tokį kiekį pagamina 3 kilovatų baterija. Jei 34 tūkst. vartotojų pagamina po 3 kilovatus, tai apie 150 MW gali būti tikslas. Tokios yra galimybės, – sakė V. Macevičius. – Gamintojų, kurie gamina elektros energiją Lietuvoje, elementų gaminamos elektros energijos kaina pasiekė 4 ct už kilovatvalandę. 1 kilovato elektrinę pasistatyti reikia kantrybės. Norime, padaryti, kad sąlygos būtų tiek, kiek reikia pakeisti skaitiklį.“
Svarbu išlaikyti, kas pasiekta
Pasak svečio, kitas tikslas – artėjant prie 70 proc. atsinaujinančių išteklių naudojimo gamyboj ir numatant plėtrą, svarbu išlaikyti tai, ką turime.
„Vienas iš pagrindinių klausimų – suskystintų gamtinių dujų terminalo kaštų mažinimas. Tikslą pasiekėme – dujų kaina nukrito, bet dabar tą reikia išlaikyti. Reikia išlaikyti tokius pat kaštus, kurie yra fiksuoti, ir nesvarbu, ar tu panaudosi milijoną, ar du, ar pusę milijono kub. m. Kuo mažiau naudoji, tuo brangiau moki, todėl būtina ieškoti naujų rinkų, – sakė V. Macevičius. – Baltijoje yra mažų terminaliukų, tai mūsų gali būti kaip regioninis. Kam statyti Estijoje terminalą, jeigu yra čia. Priimame didelį laivą į terminalą, o mažieji laiviukai veža į Estiją, Suomiją ir kitas šalis. Šiandien jau „Achema“ 50 proc. savo dujų užsakė per terminalą.“
Viceministro teigimu, yra likęs europinis projektas, kurį irgi reikia užbaigti, tačiau yra dvi skirtingos nuomonės. Vieni pritaria, kad 2050 m. iškastinio kuro nebus. Kita pusė sako, kad gamtinių dujų irgi atsisakyti negalima. Planuojama jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, kuriai pritaria ir Europos Sąjunga, o lenkai paprašė nukelti metus į priekį, pradėti apie 2019 m., bet jo neatsisako. Įgyvendinus šį projektą, atsiranda galimybė aprūpinti Vakarų Lenkijos dalį suskystintomis dujomis. Taip vėlgi mažinami kaštai.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai
Pasak viceministro, šiuo metu šalyje veikia 500 MW atsinaujinančių vėjo jėgainių. Tiek jau yra instaliuota. Taip pat 130 MW hidroelektrinių. Atmetus Kauno hidroelektinę, lieka apie 30 MW smulkiųjų hidroelektrinių. Iš biodujų ir biokuro katilinių, kogeneracinių jėgainių – dar apie 100 MW.
„Yra tokia nuostata, kad sausumoje dar galima be tinklo rekonstrukcijos pastatyti apie 340 MW vėjo jėgainių, Vyriausybės programoje numatyta 240 MW. Paskutiniai konkursai parodė, kad megavatvalandė kainuoja 52–56 Eur, o rinkos kaina yra 42 Eur su PVM. Šitą skirtumą turi kažkas dengti. Dengia iš mūsų visų surinktų pinigų, nes kilovatvalandės kaina 11 ct, – sakė V. Macevičius. – Per 12 m. jėgainės atsiperka, joms nebereikia paramos ir tada dalyvauja rinkoje tokiomis pat sąlygomis. 2020 m. pirmieji projektai jau baigia atsipirkti, vadinasi, paramos laikotarpis baigiasi, reiškia, pinigai grįžta. Vyriausybės programoje įrašyta skatinti atsinaujinančius nedidinant kainos vartotojams. Kasmet atsilaisvina po 10 mln. Eur, maždaug tokios sumos užtenka 240 mgV vėjo jėgainėms. Rinkos kaina suksis apie 40 Eur. Prireiks 9–10 Eur megavatvalandei paremti.“
V. Macevičiaus teigimu būtų gerai, kad vartotojai, naudodami saulės energiją, gamintų patys sau. Dabar yra 10 kilovatų, tačiau yra noras neriboti galingumo ir praplėsti visiems. Siekiama ūkininkams neriboti technologijos, leisti naudotis ne tik saulės energija. Saulės energija atsiperka per 14–15 metų, tik, pasak svečio, atsargiai reikia vertinti instaliuotojų siūlymus, nes jie ne visi yra sąžiningi.
Įstaigoms tinka
Viceministro nuomone, savivaldybių įstaigoms ir kitoms įmonėms tinka saulės energijos elementai, kadangi jose gyvenimas verda vidury dienos, ne kaip namuose, todėl įstaigoms ir įmonėms verta apie tai pagalvoti. V. Macevičius sakė ketinąs susitikti su Ventos g. 31 namo gyventojais, kurie pasistatė šilumos siurblį, todėl įdomu, kaip sukasi šilumos siurblys ir saulės energija, kokia elektros energijos kaina.
Pinigų yra
V. Macevičius taip pat informavo, jog nemažai europinių lėšų skiriama valstybės saugumui. Jo teigimu, Lietuvoje atominė elektrinė užšaldyta, o taip elektros energijos kaina būtų apie 5 ct, tiek pat ir vėjo. Pavojų kelia Astravo elektrinė.
„Turime 590 mln. eurų europinės paramos lėšų. 220 mln. eurų skirta atsinaujinančios energijos šaltiniams, pastatų, linijų rekonstrukcijai, šiluminiams tinklams – 160 mln. eurų ir efektyvumui 210 mln. eurų. Svarbiausia, kad šitų pinigų paimti taip paprastai ir naudoti, kur nori, neišeina, nes 2014 m. buvo patvirtinta Europos Sąjungos veiksmų programa ir įrašytos konkrečios priemonės, – pasakojo V. Macevičius. – Paskutinis pavyzdys ryškiausias – elektros tinklų renovacija, o plėtros finansuoti negalime. Įrašysime į efektyvumo priemonę. Pinigų yra, todėl plėtrą pabandysime padaryti“.
Atsakė į klausimus
Vicemeras taip pat kalbėjo apie apšvietimą, katilų keitimą namų ūkiuose, išmaniojo tinklo kūrimą, taip pat atsakė į susitikimo dalyvių klausimus.
Seimo narys Kęstutis Bartkevičius padėkojo dalyvavusiems ir pažadėjo pasirūpinti rajonui aktualiais energetikos klausimais.
Mažeikių rajono meras Antanas Tenys dėkojo svečiui už išsamią informaciją ir išsakė viltį dar ne kartą susitikti ir pasikalbėti apie energetikos ir kitokias problemas.
Gajutė ABELKIENĖ
