Turintys negalią žmonės, kaip ir visi, nori turiningai leisti laisvalaikį, lankytis kultūros erdvėse, pramogauti. Nors negalia gali apriboti žmogaus pasirinkimo galimybes, tačiau kalbinti pašnekovai atskleidė, kad Mažeikiuose yra neįgaliesiems draugiškų kultūros vietų.
Bibliotekoje laukiami visi
Bibliotekos – jau seniai nebėra vien tik knygų paėmimo ir grąžinimo vieta. Jos tarsi kultūros židiniai, kuriuose organizuojamos paskaitos, knygų pristatymai ir kiti renginiai. Bibliotekos plečia ne tik renginių pasiūlą, bet ir prieinamumą įvairią negalią turintiems žmonėms.
Nuo 2020 m. lapkričio mėn. Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia išskirtinis ženklas – spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Pasak Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos direktorės Alinos Bernotienės, skirtingos elementų spalvos ir jų susijungimas rodo gebėjimą priimti vieniems kitus, nepaisant mūsų skirtumų ir įvairumo bei simbolizuoja bibliotekos siekį didinti savo paslaugų prieinamumą įvairią negalią turintiems žmonėms, skatinti visuomenės informuotumą ir ugdyti toleranciją.
Pritaikytos erdvės
Neįgalieji laisvalaikio praleidimo vietą visų pirma renkasi ne tik pagal norą, bet pagal galimybes – ar kultūros, pramogų erdvė yra pritaikyta jų poreikiams. Judėjimo negalią turintiems žmonėms aktualu ar yra pandusai, liftai, ar vidaus erdvės atitinka poreikius: pritaikyti sanitariniai mazgai, ar nėra slenksčių, ar tinkamas durų plotis ir kt.
Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka – pavyzdys, kaip erdvės pritaikomos neįgaliesiems: „Įėjimas į biblioteką pritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams, taip pat mūsų bibliotekos lankytojai gali naudotis keltuvu, jei sunku lipti laiptais“, – sakė A. Bernotienė. Pašnekovė pridūrė, jog bibliotekos erdvės pritaikytos ir regėjimo negalią turintiems asmenims – laiptai pažymėti ryškiomis juostomis.
Gelbsti personalas
Pasitaiko atvejų, kai pastatas, jo erdvės nėra pritaikytos neįgaliesiems, tačiau tuomet gelbsti personalas. Viekšnių vaistinės muziejaus pastatas senas ir jo vidaus erdvės nėra iki galo pritaikytos neįgaliesiems, pavyzdžiui, slenksčiai tampa iššūkiu vežimėliais judantiems žmonėms. Tačiau, pasak Viekšnių muziejų ekskursijų vadovės Vilmos Skiparienės, lankytojams su judėjimo negalia skiriama papildoma pagalba: „Stengiamės išsisukti iš tokios padėties – kad turintieji negalią galėtų lengviau judėti ant slenksčių padedame specialius užvažiavimus, duris atidarome plačiau, atidarome vartus“, – Budas.lt sakė pašnekovė.
Knygos brailio raštu
Žmonių negalios – skirtingos, todėl skirtingi ir jų specialieji poreikiai. Judėjimo negalią turintiems asmenims itin svarbu suteikti galimybes judėti patogiau, o neregiamas, kurtiesiems svarbu kultūros, pramogų vietoje rasti jiems pritaikytą turinį.
A. Bernotienė teigė, jog Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekoje neregiai ir silpnaregiai gali rasti jų poreikius atitinkančių knygų: „Meno ir muzikos skaitykloje yra knygų Brailio raštu bei garsinių knygų regėjimo negalią turintiems lankytojams“, – sakė pašnekovė. Ji pridūrė, jog skaitytojų aptarnavimo skyriuje lankytojai gali rasti kompiuterį liečiamu ekranu, pritaikytą vyresnio amžiaus bei regėjimo negalią turintiems asmenims.
Ir tai dar ne viskas – biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos audiosensorine biblioteka, teikia naują paslaugą: „Į lankytojų turimą laikmeną galime įrašyti įgarsintas (įskaitytas) knygas arba išduoti grotuvėlį“, – naujovę pristatė A. Bernotienė. Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog norint gauti šią paslaugą reikia gydytojo pažymos, patvirtinančios turimą negalią.
Filmas gestų kalba
Viekšnių muziejų ekskursijų vadovė V. Skiparienė teigė, jog Viekšnių vaistinės muziejus atviras regos ir klausos negalią turintiems žmonėms. Nors muziejuje esantys eksponatai – originalai, tačiau lankytojams leidžiama juos ne tik pamatyti, bet ir pačiupinėti – tai ypač aktualu neregiams ir silpnaregiams: „Būtent šis betarpiškumas labai patinka lankytojams, kad jie gali pačiupinėti ir pajausti eksponatus“, – kalbėjo V. Skiparienė.
Klausos negalią turintys žmonės Viekšnių vaistinės muziejuje taip pat gali rasti jiems pritaikytą turinį. 2022 metais sukurtas dokumentinis filmas apie garsų iš Viekšnių kilusį provizorių Juozą Aleksandravičių įrašytas gestų kalba.
Pritaikyta interneto svetainė
Neįgaliesiems pritaikyta ir Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos interneto svetainė. Joje yra atskiras skyrius „Biblioteka visiems“, kuriame yra socialinė istorija, padedanti dar prieš atvykstant į biblioteką, susipažinti su jos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais. Svetainėje taip pat galima rasti sensorinius ir informacinius žemėlapius, padėsiančius greičiau rasti norimą erdvę ar ramų kampelį bibliotekoje.
Bibliotekoje dėmesys skiriamas ir emocinius sunkumus patiriantiems lankytojams: „Jeigu jūsų lydimą vaiką ar paauglį neįprastoje jam erdvėje ištiktų sensorinis ar panikos priepuolis, padės bibliotekoje Vaikų ir jaunimo skyriuje esantis „Sensorinio gesintuvo“ rinkinys, kuriame rasite įvairių sensorinių daiktų ir priemonių, padėsiančių greičiau nusiraminti“, – Budas.lt sakė A. Bernotienė.
Kultūrai lėšų pristinga
Neįgaliųjų pajamos dažnai – minimalios, todėl, visų pirma, skiriamos būtiniausioms išlaidoms, o kultūrai ir pramogoms neretai pristinga. Neįgaliuosius vienijančios organizacijos deda daug pastangų: rašo projektus, ieško rėmėjų ir kitais būdais stengiasi savo bendruomenės nariams suteikti galimybę apsilankyti renginiuose.
Pavyzdžiui, VšĮ Mažeikių rajono neįgaliųjų centro lankytojai vasarą lankėsi Žemaičių kaimo muziejuje „Alka“. Centro direktorė Audronė Šimkuvienė teigė, jog ši kelionė buvo finansuota Mažeikių rajono asociacijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) programos.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Mažeikių filialo pirmininkas Algimantas Balčiūnas sakė, jog taip pat nuolat ieško sprendimų, padėsiančių nariams įsitraukti į kultūrinį gyvenimą: „Kreipiamės į organizatorius, prašome nuolaidų, žinoma, ne visada pavyksta jas gauti, tačiau net ir keliais eurais pigesnė bilietų kaina, neįgaliems tampa prieinamesnė ir suteikia galimybę apsilankyti koncerte ar kitame renginyje“, – kalbėjo A. Balčiūnas.
Ne tik renginių lankytojai
Pokalbių su pašnekovais metu paaiškėjo, jog neįgalieji kultūriniame gyvenime dalyvauja ne tik kaip stebėtojai. Organizacijose, vienijančiose neįgaliuosius, veikia meno kolektyvai, kurie koncertuoja ne tik savo bendruomenėje bet ir už jos ribų. A. Balčiūnas džiaugėsi, jog LASS Mažeikių rajono filiale veikiantis vokalinis ansamblis ,,Gyvenimo tango“, šią vasarą koncertavo Plinkšių globos namuose. Mažeikių rajono neįgaliųjų centro direktorė A. Šimkuvienė teigė, jog centre veikia net du meno kolektyvai: kapela ir šokių kolektyvas, kurie aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose.
Nuotr. LASS Mažeikių rajono filialo bei VšĮ Mažeikių rajono neįgaliųjų centro
