Šiandien – Tarptautinė moters diena, todėl puiki proga pakalbinti buvusią mažeikiškę, jauną moterį ir mamą Severija Buivydaitę. Dar visai neseniai pašnekovė gyveno ir dirbo Anglijoje, o prieš metus apsigyveno saulėtoje Maljorkoje (Palma de Mallorca).
– Ką šiuo metu dirbate ?
– Visai neseniai pradėjau naują ir labai įdomų darbą – mūsų kompanija turi profesionalių darbuotojų, tokių kaip vaikų prižiūrėtojų, namų tvarkytojų, asmeninių virėjų, vairuotojų, namų ekonomistų, duomenų bazę, tad, jei kokiam privačiam klientui reikalinga pagalba namuose, siunčiame savo darbuotojus pas juos. Tai tarsi įdarbinimo agentūra, skirtumas tik tas, kad mūsų darbuotojai globojami po mūsų sparnu ir yra mūsų kompanijos dalis. Tai man visiškai nauja sritis, bet labai praverčia kalbų mokėjimas, komunikabilumas ir smalsumas.
– Koks pavasaris bei jausmai kitoje šalyje?
– Pavasaris čia atėjo labai greitai, žiemos tarsi nebūta, dar gruodžio mėnesį galėjai dienos metu per miestą eiti vasariškais marškinėliais, tada staiga atšalo, sausio mėnuo buvo vėsokas, o štai vasario mėnesį saulė jau pašildė kaip reikiant. Vietiniai kalba, kad tokia žiema nėra tipiška, dažniausiai pasitaiko daug lietaus ir šalto vėjo, bet šiais metais taip baisiai nebuvo.
– Ar yra vietos meilei?
– Vietos meilei yra visur, o šiltuosiuose kraštuose ypač, juk dienos čia ilgesnės bei šiltesnės, o ir pati ispaniška kultūra labai šeimyninė. Nenusukit man galvos už tai, ką pasakysiu, bet ispanai vyrai labai ūkiški ir „gaspadoriški“. Man dažniausiai nereikia sukti galvos dėl vakarienės gaminimo, namų ruošos, dukros popamokinio užimtumo… Susikalbėjimas, pagarba ir pasitikėjimas vienas kitu paklojo gražų pagrindą mūsų šeimai.
– Ar įgyti mokslai Lietuvoje padeda dabartiniame gyvenime ir darbe?
– Apskritai, universitetinis išsilavinimas čia labai vertinamas, bet visgi labiausiai vertinama patirtis ir kalbų mokėjimas. Jei kalbi ispaniškai, kataloniškai, angliškai ir vokiškai – viskas po tavo kojomis. Žinoma, dauguma darbų yra turizmo sektoriuje, tačiau saloje tikrai nemažai meno galerijų, muziejų, kultūros įstaigų. Mano kultūros vadybos išsilavinimas tik per plauką man nenutiesė kelio į meno galerijų industriją, pritrūko tik ispanų kalbos, kuri dar tikrai nėra tobula, bet netrukus įvaldysiu ir ją.
– Kaip Kovo 8-oji švenčiama ten, kur gyvenate?
– Moters diena čia turi feministinį prieskonį, tą dieną moterys rengiasi violetine spalva ir dažniausiai… streikuoja. Turi teisę neiti į darbą, o jei ateina, turi teisę nedirbti. Gėlių šventės proga šiais metais tikriausiai negausiu, nes tokios tradicijos čia nėra.
– Ką norėtumėte palinkėti Lietuvos, Mažeikių ir pasaulio moterims?
– Tiek Mažeikių, tiek Lietuvos, tiek ir viso pasaulio moterims noriu palinkėti to paties – rasti laiko sau, rasti meilės sau. Neleisti sau patikėti, kad esame silpnesnės, mažiau vertos, mažiau protingos, mažiau įtakingos ar mažiau reikalingos. Atraskite savo asmenines stiprybes, pažinkite ir savo trūkumus, ir netobulumus, ir su jais susidraugaukite. Vertinkite nuoširdžias draugystes, dažniau apkabinkite mylimuosius. Būkite atviros sau.
Algirdas PETRAVIČIUS
Nuotrauka iš asmeninio albumo
