Morkų auginimas jau daugybę metų nepraranda savo populiarumo. Tai daržovė, kurios maistine verte ir vitaminų gausa neabejoja niekas. Studijos parodė, kad morkos ne tik valo kraują, šalina toksinus, bet ir subalansuoja medžiagų apykaitą. 2016 m. Lietuvoje deklaruoti 741,22 hektarai morkų plotų. Tai net 13,74 proc. (89,54 ha) daugiau nei ankstesniais metais.
Ši daržovė itin atspari šalčiui, todėl ją sėti galima tiek ankstyvą pavasarį, tiek rudenį. Spalio mėnesį Lietuvoje nuimtas paskutinis šių metų morkų derlius. Paprastai ūkininkai stengiasi tai padaryti iki pirmųjų šalnų.
Permainingi šių metų orai ūkininkams buvo negailestingi, prarasta nemažai derliaus. Morkų pasėliai buvo reti, jos išaugo gana didelės, todėl yra naudojamos perdirbimui, o ne šviežiam vartojimui. Didelės morkos nei prekybos tinklams, nei eksportui nėra tinkamos.
„Šiemet derlius panašus kaip ir praėjusiais metais. Pernai šalį alino sausra, o šiais metais lietus, todėl derlių galima pavadinti vidutinišku. Visgi morkų išauginame daugiau negu reikia šalies poreikiams, todėl vidaus rinkai jų bus pakankamai“, – teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Šiemet morkų kaina gerokai nukrito. Tam įtakos turėjo geras derlius Lenkijoje ir prekybos centrų konkurencija. Šiuo metu kilogramas morkų didžiuosiuose prekybos tinkluose kainuoja 0,26–0,59 Eur.
Žemės ūkio ministerija
