2016 m. spalio 13–14 dienomis Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausieji specialistai kartu su specialistu iš Norvegijos vykdė Baltijos jūros tarptautinį akustinį (rudeninį) tyrimą (angl. BIAS) mokslinių tyrimų laivu „Darius“. Monitoringo metu buvo siekiama nustatyti pelaginių žuvų – strimelių ir bretlingių – išteklių kiekį Baltijos jūros Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Kiekviena Baltijos regiono šalis šiuos tyrimus atlieka savo ekonominėje zonoje tuo pačiu metu, t. y. spalio mėnesį. Šiuos mokslinius tyrimus jūroje koordinuoja bei rezultatus analizuoja Tarptautinės jūrų tyrinėjimų tarybos (angl. ICES) ekspertų grupė WGBIFS (Tarptautinių Baltijos žuvų tyrimų grupės).
Reiso jūroje metu naudojama akustinė žuvų santalkų nustatymo įranga (SIMRAD EK 60 išskaidyto spindulio sistema, veikianti 38 kHz dažniu), su kuria aprėpiama 120 jūrmylių teritorija. Prieš reisus hidroakustinės įrangos sistema kalibruojama pagal gamintojo instrukcijas, t. y. panaudojant standartinę varinę sferą. Reiso metu kiekviename žvejybos kvadrate (40H0 ir 40G9) atliekami mažiausiai 2 tralavimai naudojant iš polipropileno pagamintą pelaginį tralą, kuriame įsiūtas 10 mm akytumo maišas. Tralavimas atliekamas laivui plaukiant 3 mazgų greičiu. Standartinė tralavimo trukmė yra 30 minučių, pradžia skaičiuojama nuo tralo vertikalaus atsidarymo jam esant vandenyje iki tralo pakėlimo atgal pradžios. Iš viso buvo atlikti 6 tralavimai ir specialiu CTD zondu registruojami vandens hidrocheminiai parametrai (vandens temperatūra, druskingumas ir ištirpusio deguonies kiekis skirtingame gylyje) skirtinguose Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos taškuose (LIEZ).
Pagal gaunamas echogramas (žr. paveikslą) nustatomi žuvų santalkų dydžiai, kurie vėliau perskaičiuojami pagal specialią metodiką į gausumo ir biomasės indeksus, o rūšinė tokių santalkų sudėtis nustatoma traluojant ir analizuojant žuvų laimikius.
Šio mokslinio reiso metu buvo testuojama tralo, tralo parametrų ir žuvų stebėjimo akustinė įranga (SCANMAR) Baltijos jūros sąlygomis t. y. specialūs tralo davikliai, kurie montuojami ant tinklo kiekvieno tralavimo metu. Šia įranga tralavimo metu buvo matuojami šie parametrai: tralavimo gylis (atstumas nuo paviršiaus iki tralo ir nuo tralo iki jūros dugno), tralo atsidarymo aukštis, vandens temperatūra, tralo pasvirimo kampas, atstumas tarp tralo „durų” ir tralo „sparnų”, tralo pripildymas žuvimi, vandens srovės patekimo į tralą greitis ir šoninės srovės greitis. Tralavimo gylis buvo matuojamas trijuose taškuose prie tralo „durų”, prie tralo „sparnų” ir prie tralo angos. Visų šių daviklių duomenys perduodami į centrinę valdymo konsolę, kurioje taip pat matomas grafinis tralo judėjimo ir žuvies patekimo į jį vaizdas. Ant tralo montuojamų daviklių perduodama informacija yra labai svarbi, nes padeda valdyti tralavimo procesą, stebėti ir keisti tralo padėtį priklausomai nuo jūros srovės parametrų ir žuvų santalkų, nustatyti reikiamą laivo greitį ir pagerinti bendrą tralavimo efektyvumą.
Dalis sugautų žuvų mėginių tyrimų buvo atlikta laivo laboratorijoje – žuvys buvo pasvertos, išmatuotos, surūšiuotos pagal ilgio grupes. Pagal nustatytą metodiką išsamesni tyrimai bus atliekami Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus laboratorijoje.
Visa informacija bus paskelbta DATRAS duomenų bazėje, o ataskaita ir rezultatai pristatyti 2017 m. vyksiančios Tarptautinės jūrų tyrinėjimų tarybos (angl. ICES) ekspertų grupės WGBIFS susirinkime.
Žemės ūkio ministerija
