Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nors žemės mokesčio deklaracijas mokėtojams VMI turi pateikti iki lapkričio 2 d., žemės savininkai VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) (http://deklaravimas.vmi.lt), taip pat „Mano VMI“ sistemoje jau gali susipažinti su deklaracijų duomenimis. Mokėtojams, kurie nėra EDS vartotojai, popierinės deklaracijos siunčiamos paštu. Žemės mokesčio informaciją patogu peržvelgti ir naudojantis e. VMI programėle (skirta tiek „iOS“, tiek „Android“ sistemoms - www.vmi.lt/cms/mobiliosios-programeles). Žemės mokestį jos savininkai šiemet turi sumokėti iki lapkričio 15 dienos.
VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per 981 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai – šiais metais jį turi mokėti apie 700 tūkst. gyventojų ir įmonių. Skaičiuojama, kad į savivaldybių biudžetus 2016 m. bus sumokėta apie 29,7 mln. eurų žemės mokesčio: apie 24,9 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 4,8 mln. eurų - įmonės ir kt. juridiniai asmenys. 2015 m. apskaičiuota mokesčio suma - 26,7 mln. eurų, 2014 m.- 22,2 mln. eurų, 2013 – 17,7 mln. eurų.
„2016 m. žemės mokestis tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims kinta ir šiemet, o tam įtakos, kaip ir ankstesniais metais, turi nuo 2013 m. taikomos naujos Žemės mokesčio įstatymo nuostatos. 2013–2016 m. mokestiniais laikotarpiais žemės mokestinė vertė skaičiuojama pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas: jei šiemet žemės sklypo (įskaitant ir apleistą žemę) 1 aro mokestinė vertė padidėja, lyginant su buvusia 2012 m., tai iš šių metų mokestinės vertės atimama 20 proc. vertės padidėjimo *, kai 2015 m. buvo atimama 40 proc. Žemės mokesčio dydis priklauso ir nuo savivaldybių tarybų patvirtintų žemės mokesčio tarifų ir lengvatų”, – paaiškina VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
2016 m. savivaldybių tarybų patvirtintus žemės mokesčio tarifus galima sužinoti VMI svetainėje http://www.vmi.lt/cms/zemes-mokestis2.
VMI atkreipia dėmesį, kad žemės mokesčio mokėtojui pateikiamoje deklaracijoje nurodytas mokesčių specialistas ir jo kontaktai. VMI atstovas, mokesčių mokėtojui pageidaujant, galės patarti, kaip sumokėti žemės mokestį naudojantis VMI e. paslaugomis. Žemės mokestį galima sumokėti ne tik bankuose (VMI atsiskaitomoji sąskaita atidaryta daugelyje šalies bankų), bet ir pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose, „Maxima“ kasose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimus priimančiose įstaigose. VMI ragina žemės mokesčio mokėtojus laiku sumokėti mokestį, nes priešingu atveju automatiškai skaičiuojami delspinigiai, kurie šiuo metu - 0,03 procento už kiekvieną pradelstą dieną.
VMI primena, kad teismui panaikinus Molėtų r. savivaldybės per vėlai priimtą sprendimą dėl žemės mokesčio tarifų, VMI perskaičiavo žemės mokestį gyventojams ir įmonėms, 2015 m. turėjusiems sklypus Molėtų rajone – mokestis sumažintas beveik 19,4 tūkst. gyventojų ir įmonių, jis sumažėjo apie 240 tūkst. eurų. Susidariusiomis 2015 m. žemės mokesčio permokomis bus dengiamas 2016 m. apskaičiuotas privalomos mokėti žemės mokestis arba permoka bus grąžinama, mokesčio mokėtojui pateikus prašymą.
Lyginant 2016 ir 2015 m. duomenis, žemės mokesčio mokėtojų, gyventojų, skaičius labiausiai išaugo Klaipėdos m. (7 proc.), Vilniaus m. (6 proc.), taip pat Palangoje (6 proc.); juridinių asmenų – Vilniaus m. (14 proc.), Kėdainių r. (12 proc.), Kretingos r. (12 proc.). Šiais metais, lyginant su 2015 m., daugiau nei 34 tūkst. padidėjo gyventojų ir įmonių turimų žemės sklypų skaičius. Nuosavybės teise valdomų žemės sklypų skaičius ženkliausiai išaugo Vilniaus ir Kauno rajonuose – atitinkamai 4 ir 3 proc., Palangos m. - 3 proc.
Sužinoti, kokio dydžio žemės mokestį reikia mokėti už turimą žemę bei kitą rūpimą informaciją galima paskambinus VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882, savarankiškai rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. Konsultacijas žemės mokesčio klausimais teikia ir specialistai, kurių kontaktai nurodyti Žemės mokesčio deklaracijoje.
* Pvz., gyventojas, nuosavybės teise valdo 0,444 ha žemės sklypą Vilniaus r. 2012 m. už šį sklypą gyventojas mokėjo 6,8 eurų žemės mokestį (mokestis buvo skaičiuojamas nuo indeksuotos sklypo vertės, kuri tuomet buvo 912 eurų).
Nuo 2013 m., įsigaliojus naujoms Žemės mokesčio įstatymo nuostatoms, apskaičiuojant žemės mokestį sklypo mokestine verte yra laikoma žemės sklypo vidutinė rinkos vertė (arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą), todėl daugeliu atvejų žemės sklypų vertės išaugo.
Jei nebūtų taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos (nustatytos 2013-2017 metams), šio sklypo Vilniaus r. mokestinė vertė nuo 912 eurų (2012 m.) iškart būtų išaugusi iki 107,5 tūkst. eurų. Įvertinus pereinamojo laikotarpio nuostatas, sklypo mokestinė vertė pamečiui kito taip: 2013 m. – 21,9 tūkst. eurų, 2014 m. – 43,3 tūkst. eurų, 2015 m. – 64,7 tūkst. eurų, 2016 m. - 86,1 tūkst. eurų.
Atitinkamai buvo skaičiuojamas ir žemės mokestis, kuris kasmet kito taip: 2013 m. – 65,6 euro, 2014 m. – 129,8 euro, 2015 m. – 194 eurai, 2016 m. - 258,2 euro. Pažymėtina, kad apskaičiuojant mokestį pagal formulę yra taikomas ir savivaldybės nustatytas mokesčio tarifas - Vilniaus r. nuo 2013 m. nustatytas ir lieka nepakitęs 0,3 proc. tarifas.
Laima Domarkienė,
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
