Jau dvejus metus Lietuvoje ir kitose ES valstybėse privalu laikytis žalinimo reikalavimų – vykdyti aplinkos atžvilgiu palankesnę žemės ūkio veiklą. Kruopščiai išanalizavus pirmuosius rezultatus, tiek Europos Komisija (EK), tiek Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ėmėsi darbo siekdamos pašalinti visus iškilusius probleminius klausimus, optimizuoti visą žalinimo schemą bei palengvinti žalinimo reikalavimų įgyvendinimą pareiškėjams.
Dar liepos mėnesį EK pristatė supaprastintą žalinimo pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama ne tik palengvinti žalinimo reikalavimų įgyvendinimą, sumažinti su reikalavimų kontrole susijusią administracinę naštą, bet ir padidinti aplinkosauginę žalinimo reikšmę. Visą šį laiką vyko intensyvios diskusijos, po kurių EK nusprendė pakoreguoti savo pirminį siūlymų variantą. Šį penktadienį, spalio 21 d., Briuselyje vykusiame posėdyje EK pateikė atnaujintą supaprastintą žalinimo siūlymų rinkinį, kuriame buvo atsižvelgta tiek į Lietuvos, tiek kitų valstybių narių išsakytą kritiką dėl pirminio reglamento keitimo projekto.
Dabartiniame reglamento keitimo projekte, kuris yra paskutinėje derinimo stadijoje (numatyta įsigaliojimo data – 2017 m. kovo mėn.) numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:
- kraštovaizdžio elementų deklaravimo lankstumas – nebelieka maksimalių galimų dimensijų reikalavimo, elementai galės ribotis vienas su kitu, taip pat užteks, kad elementas tik ribotųsi su pareiškėjo ariamąja žeme tam, kad jis būtų tinkamas ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) užskaitai;
- pirminiame siūlymo rinkinyje buvo numatyta, kad pūdyme negali būti vykdoma žemės ūkio veikla bent 9 mėnesius per kalendorinius metus, tačiau EK, sulaukusi nemažai prieštaravimų, sušvelnino reikalavimą iki 6 mėnesių laikotarpio (preliminarus laikotarpis – nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d.);
- norint atitikti EASV reikalavimus, kitąmet bus galima deklaruoti augalus iš ilgesnio mišinių sąrašo, t. y. bus užskaitomi visi mišiniai su sąlyga, kad baltyminiai augalai juose bus dominuojantys – jų negalės būti mažiau kaip 51 proc;
- praplėstas žolinio įsėlio augalų sąrašas. Nuo šiol jį galės sudaryti tiek Naudmenų klasifikatorius III grupės baltyminiai žoliniai augalai, pvz. gryni dobilai, tiek ir visos kitos žolės, deklaruotinos kodu GPŽ. (2016 m. įsėlio negalėjo sudaryti grynos baltyminės žolės);
- pareiškėjui suteikiama daugiau laisvės prižiūrint palaukes, kurios skirtos EASV. Palaukės turės būti sutvarkytos tokiu būdu, koks yra priimtiniausias ūkininkui, nebelieka 2016 m. galiojusios nuostatos, kad palaukėse galimas tik mulčiavimas;
- taip pat pirminiame siūlymo rinkinyje buvo numatyta, kad posėlis turėtų būti išlaikomas ne trumpiau nei 10 savaičių, tačiau EK ir šiuo klausimu nusileido bei sutrumpino laikotarpį iki 8 savaičių;
- daugiausia nepasitenkinimo ir priešpriešos sulaukė EK siūlymas aplinkosauginiais tikslais uždrausti augalų apsaugos produktų naudojimą EASV plotuose (azotą kaupiančių augalų, pūdymo ir įsėlio bei posėlio plotuose). Nutarta, kad šio reikalavimo įgyvendinimas nukeliamas iki 2018 m., o tai suteikia daugiau laiko deryboms pasiekti mūsų ūkininkams naudingesnį sprendimą.
Apžvelgus visą supaprastinto žalinimo rinkinio turinį matome, kad po derybų su EK pavyko pasiekti tikrai neblogų rezultatų ir tikimąsi, kad žalinimo reikalavimai 2017 m. taps dar lengviau įgyvendinami Lietuvos pareiškėjams. Šiuo metu vyksta nacionalinių teisės aktų derinimas, atsižvelgiant į EK atnaujintus reglamentų projektus. Tikimąsi, kad galutinis Naudmenų deklaravimo taisyklių rinkinys 2017 metams bus patvirtintas iki š. m. gruodžio 1 d.
Žemės ūkio informacija
