Aplinkos ministras patvirtino Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių pakeitimus, kurie įtvirtina aiškesnę, greitesnę ir efektyvesnę būtinųjų miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymo, pažeistų medžių pašalinimo tvarką ištikus miškų stichinei nelaimei ar miškus užpuolus kenkėjams.
Taip pat nustatyta, kokių konkrečių veiksmų tokiais atvejais turi imtis Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinių miškų urėdija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas.
Šie pakeitimai inicijuoti atsižvelgus į žalingiausio Lietuvos miškus pažeidžiančio kenkėjo žievėgraužio tipografo gausėjimo prognozes. 2023 m. buvo užfiksuota gausiausia žievėgraužio tipografo populiacija per trijų dešimtmečių stebėsenos laikotarpį. Visų nuosavybės formų miškuose pernai kenkėjo nudžiovintų eglių tūris sudarė daugiau nei 1 mln. kubinių metrų medienos. Panevėžio, Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose esančiuose miškuose rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais dėl to buvo paskelbtos stichinės nelaimės. Panašios tendencijos prognozuojamos ir šiemet.
Patikslinta ir detalizuota, kokios specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės bus taikomos masiškai išplitus medžių liemenų pavojingiems kenkėjams žievėgraužiams tipografams, jos apima skubų apniktų medžių iškirtimą, pažeistos medienos išvežimą, žalios medienos apsaugą ir išvežimą, einamųjų ir pagrindinių neplynųjų miško kirtimų sustabdymą eglynuose ir kitas priemones. Nustatyti kiti šių kenkėjų apniktų medžių iškirtimo, apniktos ir žalios medienos išvežimo terminai bei apsaugos priemonės nei reglamentuoja Miško sanitarinės apsaugos taisyklės.
Valstybinė miškų tarnyba (VMT) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo miškų stichinės nelaimės paskelbimo dienos turės parengti ir paskelbti būtinas vykdyti sanitarines miško apsaugos priemones, rinkti informaciją apie specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymą.
VMT privalės išduoti leidimus kirsti mišką, registruoti ir derinti pranešimus apie ketinimą kirsti mišką sanitariniais miško kirtimais šalinant stichinių nelaimių miškuose padarinius skubos tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą gavimo, laikantis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nuostatų, bet netaikant Miško kirtimų taisyklių nustatyto draudimo vykdyti miško kirtimus nurodytu laiku.
Valstybinių miškų urėdija (VMU) paskirta atsakingą už židinių naikinimą medžių spyglius ir lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose registruotais purkšti iš oro augalų apsaugos produktais, kai nėra kitų veiksmingų priemonių židiniams likviduoti.
Žievėgraužiai tipografai apninka 40 metų ir vyresnius eglynus, o pirmiausia puolami šalia žievėgraužio tipografo židinių ir plynų kirtaviečių pakraščiuose likę nedidelio ploto eglynų fragmentai, todėl norint efektyviau valdyti žievėgraužio tipografo masinio išplitimo židinius reikės pašalinti potencialias žievėgraužių tipografų masinio dauginimosi židinių susidarymo vietas.
Masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui valstybinių miško valdytojai ir privačių miškų savininkai turės nedelsiant pažymėti pastebėtas egles su besivystančiais žievėgraužiais tipografais, iškirsti egles su besivystančiais žievėgraužiais tipografais sanitariniais miško kirtimais: ankstyvose vabalų vystymosi fazėse – iki lėliukių susiformavimo, lėliukių ar jaunų vabalų fazėse – ne vėliau kaip iki naujos kartos vabalų išskridimo.
Nustatyta, kad, jei atrėžus plynojo sanitarinio miško kirtimo biržę III ir IV miškų grupių eglynuose, nepatenkančiuose į saugomas teritorijas, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre, ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas ar jų artimą aplinką, liktų 0,4 ha ir mažesnio ploto neiškirsta nepažeista eglyno dalis, nesiribojanti su 40 metų ir vyresniais nepažeistais eglynais, bus leista projektuoti plynąjį sanitarinį miško kirtimą visame eglyno plote.
Valstybinių miškų valdytojai ir privačių miškų savininkai įpareigojami medieną su medžių liemenų pavojingais kenkėjais išvežti ne arčiau kaip 2 km nuo pakraščio medyno, kuriame tų spygliuočių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., arba nuo jos nulupti žievę iki lėliukių susiformavimo. Išsiritus lėliukėms ar jauniems vabalams – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kirtimo išvežti iš miško, mechanizuotai nulupti žievę, susmulkinti arba apsaugoti taip, kad po medžių žieve neliktų gyvų medžių liemenų pavojingų kenkėjų lėliukių, naujos kartos suaugėlių.
Nuo šiol saugomų teritorijų direkcijos masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui įpareigojamos privalės pranešti VMT apie visų nuosavybės formų miškuose pastebėtas egles ar jų grupes su besivystančiais žievėgraužiais tipografais per 5 dienas jas aptikus.
Nustatytos specialiosios priemonės, kurių taikymą masiškai išplitus medžių liemenų pavojingiems kenkėjams ir žievėgraužiui tipografui privalės užtikrinti elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai kirsdami eglynus elektros oro linijų apsaugos zonose ir už jų ribų. Pavyzdžiui, nuo medienos su medžių liemenų pavojingais kenkėjais nulupti žievę arba apsaugoti kitomis priemonėmis taip, kad po medžių žieve neliktų gyvų medžių liemenų pavojingų kenkėjų lėliukių, naujos kartos suaugėlių. Taip pat pranešti VMT apie miškuose aptiktas nepažymėtas egles, jų grupes su besivystančiais žievėgraužiais tipografais per 5 dienas.
Privačių miškų savininkai ir valdytojai taip pat privalės taikyti ir kitas apsaugos ir pasekmių šalinimo priemones, kurias nurodys VMT. Liko galioti anksčiau nustatytas reikalavimas apžiūrėti stichinių nelaimių pažeistus miškus per 10 dienų nuo informacinio pranešimo apie stichinę nelaimę paskelbimo, bet masiškai išplitus medžių liemenų pavojingiems kenkėjams, atsižvelgiant į VMT paskelbtas būtinas vykdyti sanitarines miško apsaugos priemones, bus privaloma papildomai medynus žvalgyti ne rečiau kaip kas dvi savaites medžių vegetacijos laikotarpiu, kitu metu – ne rečiau kaip kas mėnesį.
Masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui, Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai arba savivaldybės administracija motyvuotą išvadą dėl sanitarinių miško kirtimų likviduojant stichinių nelaimių padarinius nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar jos apsaugos zonoje privalės išduoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo.
Aplinkos apsaugos departamentas vykdydamas specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių kontrolę privalės ne rečiau kaip kartą per savaitę organizuoti neplaninius patikrinimus, taikyti teisinio poveikio priemones miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, nevykdantiems arba nesiimantiems specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių.
Įsigaliojus Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių pakeitimams bus galima greičiau ir veiksmingiau reaguoti į miškų pažeidimus masiškai išplitus spyglius ar lapus graužiantiems ir medžių liemenų pavojingiems kenkėjams, siekiant, kad žala miškams būtų kuo mažesnė.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
