Aplinkos ministerijoje posėdžiavę Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komiteto nariai išreiškė nuomonę, kad Europos Komisijos pasiūlymas reglamentui dėl naudojant naujus genomikos metodus gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų reguliavimo yra aktualus ir jam pritarė.
„Labai atidžiai analizuojame Europos Komisijos pasiūlymą. Į diskusijas siekiame įtraukti platų ratą suinteresuotų institucijų bei ekspertų. Tikime, kad šiuo pasiūlymu siekiama sudaryti sąlygas Europos Sąjungos žemės ūkio maisto produktų sektoriui prisidėti prie Europos žaliojo kurso, „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijų tvarumo tikslų ir diegti inovacijas, kurios sustiprintų sektoriaus konkurencingumą bei kartu leistų išlaikyti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį“, – po posėdžio teigė aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Nuo 2001 m. ES priėmus teisės aktus dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvo padaryta didelė pažanga kuriant naujus genominius metodus (NGM), kurie leido tiksliau ir greičiau pakeisti augalų genetines savybes lyginant su tradiciniais veisimo metodais. Be to, taikant tam tikrus naujus metodus neįvedama „svetima DNR“, t.y., augalai negali perduoti jos kitiems augalams, o iš jų gauti produktai tam tikrais atvejais nesiskiria nuo gautų įprastais metodais.
Pasiūlyme išskiriamos dvi NGM augalų kategorijos. Pirmoji kategorija – tai augalai, kurie po vertinimo pagal pasiūlyme nustatytus lygiavertiškumo kriterijus gali būti prilyginti tradiciniams, kurie galėtų atsirasti natūraliai arba būti išvesti ir tradiciniais metodais. Antroji kategorija – visi kiti NGM augalai, kurie nepatenka į pirmąją.
Siūloma, kad antrosios kategorijos NGM augalams ir produktams ir toliau būtų taikomi atsekamumo ir ženklinimo reikalavimai, kaip ir įprastiems GMO, su galimybe pridėti faktinę informaciją apie numatomą genetinės modifikacijos tikslą.
Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komiteto posėdžio metu vyko diskusija dėl ekologinių ūkių, atkreiptas dėmesys į naujų technologijų patentavimo klausimą. Latvijos ir Estijos atstovai pasidalino savo patirtimi šioje srityje.
Taip pat akcentuota, jog svarbu sulaukti Europos Komisijos įgyvendinamųjų teisės aktų, kuriuose bus nustatytos detalios rizikos vertinimo, monitoringo ir kontrolės tvarkos, nes šiuo metu dar yra techninių neaiškumų, susijusių su pasiūlymu.
Atlikdama platesnę rinkos analizę, Europos Komisija numato įvertinti, kokį poveikį augalų patentavimas ir susijusi licencijavimo praktika gali turėti augalų veisimo inovacijoms, genetinės medžiagos, metodų ir sėklų prieinamumui ūkininkams bei bendram ES biotechnologijų pramonės konkurencingumui. EK savo išvadas pateiks iki 2026 m.
Posėdyje dalyvavo ir Užsienio reikalų ministerijos, Valstybinio patentų biuro atstovai, socialiniai partneriai.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
