Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairėms, kurios padės įtvirtinti tvaresnes išteklių naudojimo praktikas, tausoti aplinką, mažinti atliekų susidarymą, o susidariusias atliekas paversti vertinga žaliava įtraukiant ją į naują gamybos procesą.
„Žiediškumas leidžia išvystyti draugiškesnę aplinkai gamybą, panaudoti išteklius pakartotinai, išmesti mažiau atliekų ir vartoti mažiau energijos. Taip pat padidinti konkurencingumą, steigti naujas darbo vietas“, – ministrų kabinetui pristatydamas šį svarbų dokumentą sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pabrėždamas, kad kai kuriuose sektoriuose Lietuva jau yra pažangi, pavyzdžiui, vertinant užstato sistemą.
Gairės apima jau esamuose strateginiuose dokumentuose suplanuotas priemones, skirtas užtikrinti Lietuvos perėjimą nuo linijinės „gamink-vartok-išmesk“ prie klimatui neutralios, taupiai išteklius naudojančios ir atliekų susidarymą mažinančios uždaro ciklo ekonomikos ir numato naujas.
Išskiriamos 6 intervencinės kryptys, kurios labiausiai prisideda prie žiedinės ekonomikos tikslų: pramonė, statyba, bioekonomika, transportas, atliekos, vartojimas.
Pramonės sektoriuje numatytos finansinės paskatos įmonėms diegti išteklius tausojančias, ne tokias taršias, atliekų kiekį mažinančias gamybos technologijas, skatinama naudoti daugiau aplinkai palankių, taip pat antrinių žaliavų, pertvarkyti produktų projektavimą, gamybą ir prekybą, remiantis daiktų nuomos, remonto, atnaujinimo, perkūrimo ir pakartotinio naudojimo principais.
Planuojama atlikti potencialių investuotojų į žiedinės ekonomikos plėtrą analizę ir sukurti praktinių technologinių žinių bei sprendimų keitimosi platformą, kurioje bus galima dalintis gerąja patirtimi.
Transporto srityje žiediškumo bus siekiama sudarant palankias sąlygas mažinti keliones nuosavu automobiliu ir skatinant persėsti į viešąjį transportą. Planuojama viešojo transporto infrastruktūros pertvarka, kuri būtų patogesnė gyventojams, iškastinį kurą naudojančios transporto priemonės bus keičiamos alternatyviais degalais varomomis, bus investuojama į inovatyvias, patrauklias transporto paslaugas, plečiami troleibusų parkai Vilniuje ir Kaune. Numatyta gerinti dviračių infrastruktūrą ir kompensuoti dviračių remonto paslaugas.
Gairėse numatytos šios žiedinę statybą užtikrinančios priemonės: sukurti statinių gyvavimo ciklo modeliavimo sistemą, plėtoti standartizuotų modulinių konstrukcijų iš organinių atsinaujinančių medžiagų gamybinius pajėgumus. Skatinant aplinkai palankesnių statybos produktų naudojimą ketinama nustatyti statybos produktų poveikio aplinkai deklaracijų reikalavimus.
Žiedinės bioekonomikos kryptis apima energetiškai efektyvių ir klimatui palankių investicijų, taikant tiesioginę sėją žemės ūkyje, skatinant nearimines technologijas, ekologinį ūkininkavimą, didesnės pridėtinės vertės kūrimą iš medienos biomasės, medienos naudojimą tradicinei statybai.
Atliekų sektoriuje bus orientuojamasi į kokybišką visų rūšių atliekų išrūšiavimą, perdirbimo infrastruktūros plėtrą, gamintojų įpareigojimą apmokėti už atliekų sutvarkymą tekstilės, baldų, žaislų, higienos prekių ir kituose sektoriuose, antrinių žaliavų sistemos pramonei sukūrimą.
Žiedinis vartojimas bus skatinamas vykdant informacines kampanijas, raginančias rinktis daugkartinius, kokybiškus, ilgai tarnaujančius daiktus, pakartotinai juos naudoti, mažinti maisto švaistymą. Bus plečiamas tinkamų pakartotinai naudoti daiktų komisų, mainų ir dalijimosi tinklas, finansuojant jose vykdomas paruošimo pakartotinai naudoti ir smulkių remonto dirbtuvių veiklas, aprūpinti vartotojus atsarginėmis detalėmis.
Suplanuota finansuoti sprendimų paiešką, kaip dalintis nepanaudotomis įsigytomis medžiagomis (pavyzdžiui, statybinėmis) jų prekybos vietose, parengti dalijimosi ekonomikos analizei, įvertinti galimybei praplėsi daugkartinių pakuočių naudojimą.
Bendras investicijų poreikis – 4,4 mlrd. eurų. Didžioji jų dalis yra Europos Sąjungos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšos. Finansavimas iš valstybės biudžeto siekia 350 mln. eurų. Nuosavomis lėšomis turės prisidėti ir verslas.
3,1 mlrd. eurų šių lėšų numatyta statybos sektoriui, didžioji dalis – daugiabučių renovacijai. Pramonės sektoriui suplanuota skirti 240 mln. eurų, bioekonomikai – 400 mln. eurų, transportui – 440 mln. eurų, atliekų žiediškam naudojimui – 215 mln. eurų, žiediniam vartojimui skatinti – 4,6 mln. eurų.
Šiuo metu jau įgyvendinami projektai apima 4,2 mlrd. eurų. Lėšų poreikis ateities projektams – 175 mln. eurų.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
