Prasidėjus ankstyvajai javapjūtei, dirbamuose laukuose dažnai slepiasi ir jauniklius veda stirnos, kiškiai bei paukščiai. Kad laukiniai gyvūnai ir paukščiai būtų apsaugoti nuo sužalojimų ar žūties, Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria kaip elgtis.
Prasidėjus šienapjūtei ar ankstyvųjų veislių kvietrugių, rugių, žieminių rapsų kirtimui (šienavimui) gyventojų žemės ūkio plotuose, dirbamuose laukuose ar pievose, vasarą galime aptikti ir nemažai laukinių gyvūnų.
Gyvūnai atviruose plotuose apsigyvena tik vasarą, nes ten mažiau įkyrių kraujasiurbių vabzdžių, gausesnis maisto pasirinkimas bei lengviau pastebėti pavojų, stirnos ir kiškiai čia veda jauniklius. Atviruose plotuose ir pievose peri kurapkos, griežlės, putpelės, daug žvirblinių paukščių. Prasidėjus javapjūtei ar šienapjūtei, iškyla pavojus šių gyvūnų ir jų jauniklių, lizdų saugumui.
„Norint išsaugoti šias gyvybes, reikalingos paprastos apsaugos priemonės. Išvengti daugelio žūčių galima pasirinktus tinkamą šienavimo būdą – pirmiausia apžiūrėti lauką, o šienauti pradėti nuo lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į saugias vietas“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistė Dalia Černevičienė.
Pasak aplinkosaugininkės, pjaunant javus nuo lauko pakraščio ratu, gyvūnai susirenka lauko viduryje ir dažniausiai žūsta ar būna sužalojami. Prieš šienaudami žemės plotų savininkai daugelį gyvūnų gali išgelbėti tiesiog prieš tai atidžiai apžiūrėję pievą.
Taip pat svarbu nepamiršti, jei pieva ribojasi su keliu, galima pradėti pjauti nuo kelio pusės ilgąja jo kryptimi ir tada pjauti nuo jo toliau, kad pabaidyti laukiniai gyvūnai nepakliūtų po automobilio ratais.
„Labai efektyvios yra prie šienapjovių įrengtos pačios paprasčiausios atbaidančios priemonės: prieš dalgį žole velkamos grandinės, virvės. Atstumas tarp baidymo įrenginio ir šienapjovės dalgio turėtų būti ne mažesnis kaip 2–2,5 m. Kuo toliau nuo dalgio bus velkama grandinė ar virvė, tuo geriau, nes iš guolio pašokęs žvėrelis ar iš lizdo pakilęs paukštis spės išvengti žūties“, – sako D. Černevičienė.
Laukinės gyvūnijos įstatymas įpareigoja asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, kad vykdant ūkinę veiklą nebūtų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba jis būtų minimalus.
Primename, kad medžioklės plotų vienete rastus per susidūrimą su transporto priemonėmis ar žemės ūkio technika žuvusius medžiojamuosius gyvūnus savavališkai pasisavinti draudžiama.
Apie medžiojamų gyvūnų susidūrimą su žemės ūkio technika reikia pranešti Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
